Tarptautinėje konferencijoje – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problematika

Gruodžio 8 dieną Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete vyko trečioji Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika“. Ikimokyklinio ugdymo katedros, Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros ir Rygos pedagogų rengimo ir švietimo vadybos akademijos Pedagogikos fakulteto organizuojamame renginyje buvo pristatyta daugiau nei trisdešimt pranešimų, kuriuos parengė šalies bei užsienio mokslininkai, dėstytojai ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai.

E. Valiulytės fotografijaPranešimai. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos metu Pelėdų kalno galerijoje buvo skaityti penki pagrindiniai pranešimai. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė kalbėjo apie kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, aptarė pagrindinius iššūkius bei potencialias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo galimybes ateityje. Vilniaus kolegijos docentė, Dailės edukacinio centro vedėja dr. Vitalija Gražienė parengė pranešimą  apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo iššūkius. Kauno kolegijos kompetencijų ugdymo centro vedėjas Algirdas Saulėnas nagrinėjo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos inicijuotas diskusijas apie švietimo vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje, o Justino Vienožinskio menų fakulteto projektų koordinatorė Violeta Kamantauskienė pristatė patirtinio ugdymo Erasmus + KA2 projekto EXPEDUCOM rezultatus. Taip pat, Braganzos Politechnikos instituto (Portugalija) atstovė dr. Cristina Mesquita pristatė patirtinio ugdymo reikšmę ikimokyklinio ugdymo kontekste, tad galima buvo susipažinti ir su kitos šalies pavyzdžiais ugdymo srityje.

5 sekcijos. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika“ pranešimai buvo skaitomi penkiose sekcijose. Buvo aptariami įvairūs ugdymo klausimai atliepiantys  konferencijos tematiką, nagrinėjami tėvų vertinimai vaikų emocijų ir jausmų raiškos atžvilgiu, analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų domėjimasis klasikine muzika, jos integracija šeimose ir darželiuose, meninės kompetencijos lavinimo galimybės, patirtinio ugdymo nauda ikimokykliniame amžiuje ir kt.

E. Valiulytės fotografijaNuomonė.  Konferencijos metu dalyviai turėjo galimybę išsakyti ir asmeninę nuomonę, įvertinti bei pateikti pasiūlymus renginio tobulinimui. Dauguma respondentų užpildytose anketose teigė, jog dalyvauti konferencijoje juos paskatino įdomi tematika, dalyvaujančių pranešėjų asmenybės, noras skaityti pranešimą ir publikacijų rengimas, atstovavimas institucijai bei galimybė susipažinti ir  pabendrauti su kolegomis. Kaip vertingiausią dalyką konferencijos dalyviai įvertino lektorių ir pranešimų įvairovę, praktinio pobūdžio pranešimus bei diskusijas sekcijose.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika“ metu buvo išanalizuotos pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų siekiamybės, galimybės bei kompetencijos. Diskusijos sekcijose leido susipažinti su pedagogų patirtimis bei reflektuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pedagogų rengimo aktualijas.

Justino Vienožinskio menų fakulteto Ikimokyklinio ugdymo katedra yra viena iš šalies aukštųjų mokyklų rengiančių šiuos specialistus. Tad, visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai sieks padėti būsimiems pedagogams pasirengti ne tik darbui su naująja Z karta, ugdyti jaunų žmonių vertybes, kultūros svarbą, gebėjimus dirbti multikultūrinėje aplinkoje bet ir stengsis užtikrinti pedagogų lyderystę ugdymo srityje.

You may also like...