Neįprasta ekskursija: studentų įspūdžiai po apsilankymo Pravieniškių kolonijoje

PravieniškėsMokomosios ekskursijos – itin mėgstamas studentų mokymosi metodas, padedantis praplėsti akiratį, pasisemti naujų žinių, galiausiai, įdomiai praleisti laiką drauge. Tačiau ekskursijos po įvairius Lietuvos kampelius ar muziejus, greičiausiai, skiriasi nuo vizito į Pravieniškių pataisos namus, kuriuos kovo 31 d. aplankė Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Teisės antrakursiai. Tad kokie studentų įspūdžiai po pasisvečiavimo šioje kolonijoje?

Patekti nelengva

Patekti į įkalinimo įstaigą, pasirodo, net ir organizuotai ekskursijos grupei nėra taip lengva. Tačiau, įvykdžius visus reikalavimus, plačiai atveriamos durys į kasdienį kalinių gyvenimą. „Laukėme, kol mus įleis į patalpas apie pusvalandį – reikėjo užpildyti dokumentus, t. y., vienkartinius leidimus, kad galėtume ten būti ir paskui netrukdomi išeiti. Apžiūrėjome gyvenamąsias patalpas, drausmės, sugriežtinto režimo patalpas. Pataisos namai taip pat teikia psichologo paslaugas, kuriomis, beje, kaliniai noriai naudojasi. Mums taip pat buvo leista pamatyti, kur ir ką įkalintieji valgo, buvo aprodytas pasimatymų kambarys, t. y., patalpos kuriose susituokę kaliniai iki paros laiko gali leisti laiką su savo žmonomis ar gyvenimo draugėmis“, – savo įspūdžiais dalijasi Teisės antrakursė Laura Kiškiūnaitė.

Tvyranti įtampa ir kalinių laisvalaikis

Antrakursė teigia, kad apžiūrinėdami kolonijos patalpas visi į čia atvykę studentai stengėsi   netrikdyti kalinčių asmenų rimties. „Buvo galima suprasti, kad daugumai kalinių buvo nemalonu mus matyti, vizito metu buvo jaučiama įtampa tiek tarp kalinių, tiek tarp mūsų negausios grupelės lankytojų. Daugelis įkalintųjų stengėsi į mus visiškai nekreipti dėmesio, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie nesusilaikė be komentarų“, – prisimena L. Kiškiūnaitė. Kita vertus, studentę sudomino tai, jog kalintys asmenys turi nemažai veiklos. „Ekskursijos metu sužinojome, jog Pravieniškių kolonija laimėjo projektą, kurio metu kaliniai savomis rankomis galėjo pasidaryti sodą ir jį, savo nuožiūra, dekoruoti. Tą sodą matėme ir mes, galiu pasakyti, jog į jį įdėta tikrai daug darbo: padaryta vieta augti įvairiems augalams, buvo matyti jau pradėjusi žaliuoti pievelė, prisodinta įvairių krūmų. Sužinojome, jog be kūrybinių veiklų, taip pat čia skatinama sportinė veikla: kaliniams leidžiama žaisti futbolą, tinklinį, užsiimti kitomis sportinėmis veiklomis. Kaliniams suteikiamos sąlygos ir savišvietai: jie turi nemažai knygų, kurias skaitydami gali leisti savo laisvalaikį“.

PravieniškėsSaugiau nei gali pasirodyti

Vizito kolonijoje metu ne visi studentai jautėsi saugiai, antrakursiai pripažįsta, jog buvo gana nejauku. Tačiau, iš tiesų, čia vizituojančiai grupelei nebuvo dėl ko nerimauti: viešnagės metu grupelę lydėjo už kiekvieną zoną atsakingas pareigūnas, taip pat jų saugumas buvo užtikrinamas vaizdo kameromis. Be to, ekskursijos į Pravieniškių koloniją tikslas buvo ne tik pamatyti kalinių gyvenimo sąlygas, bet ir išsiaiškinti įsidarbinimo perspektyvas. „Po pasivaikščiojimo pataisos namuose mums maloniai buvo atsakyta į klausimus apie tai, kokios yra įsidarbinimo perspektyvos. Mus lydėjęs vadovas juokdamasis prasitarė, kad tikrai priima visus norinčius, tereikia pasiryžti. Mat, jis pats ten dirba jau 16 metų, o su mumis buvusi jo kolegė prasitarė, kad čia dirba daugiau nei 20 metų. Mums buvo labai smalsu sužinoti, ar per tokį ilgą darbo laiką nepasitaikė kokių nors rimtų įkalintųjų sukilimų ar riaušių, tačiau vadovas šypsodamasis atsakė, kad vienintelis gan rimtas įvykis nutikęs pataisos namuose buvo prieš maždaug dvidešimt metų, tuo metu kai jis ten net nedirbo“, – prisimena studentė L. Kiškiūnaitė.

Integracija į laisvę

Po apsilankymo pataisos namuose studentų grupelė buvo nuvesta į tarpinę stotelę tarp įkalinimo įstaigos ir išorinio pasaulio. Šioje taip vadinamoje „stotelėje“, bausmę atlikę kaliniai gali vėl iš naujo mokytis integruotis į visuomenę. Kolonijoje vizitavusios L. Kiškiūnaitės nuomone, tai puiki iniciatyva buvusiems kaliniams, kurie nori pasitaisyti ir gyventi teisingai ateityje. „Šioje „stotelėje“ jie pradeda gyventi iš naujo, pradeda priprasti prie laisvės, jiems suteikiamas antras šansas, jei tik jie to nori“, – prisimindama paskutinį ekskursijos tašką, samprotavo studentė.

You may also like...