Solidus projektas: bus sprendžiamos Parkinsono liga sergančiųjų problemos

Pasibaigus Kauno kolegijos konkursui „Idėjos praktiškai“, išaiškėjo konkurso favoritai. Vienas jų – projektas, skirtas Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu. Gruodžio mėnesį įvyko pirmieji susitikimai, subūrę Kauno kolegijos, Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro ir Kauno Parkinsono ligos draugijos atstovus. „Diktum Faktum“ kalbina projekto vadovę, doc. dr. Viktoriją Piščalkienę iš Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Slaugos katedros.

Kodėl pasirinkti Parkinsono liga sergantys asmenys? Kodėl matote būtinybę spręsti sergančiųjų Parkinsonu problemas?

Parkinsono liga – lėtinė progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti motorinę, autonominę, sensorinę, kognityvinę ir emocinę sistemas. Žmonių, sergančių Parkinsono liga, gyvenimo kokybę lemia motoriniai, psichiniai, emociniai, sensoriniai sutrikimai. Ligai progresuojant sergančiojo savarankiškumas mažėja, jis vis labiau tampa priklausomas nuo aplinkinių, blogėja gyvenimo kokybė. Sergamumas didėja su amžiumi: šia liga pradedama sirgti sulaukus vidutiniškai 60 metų. Tačiau šių dienų praktika rodo, kad šia liga vis dažniau suserga ir jaunesni, net 30-40 metų amžiaus asmenys.

Tyrimai rodo, kad asmenims, sergantiems Parkinsono liga be galu svarbus yra įgalinimas, kitaip tariant, žmogaus gebėjimų skatinimas, motyvavimas, mokymas ir savęs vertinimo skatinimas. Kauno kolegijos tarpdisciplininė dėstytojų komanda, atstovaujanti reabilitacijos, slaugos, medicinos, socialinio darbo, visuomenės sveikatos, odontologijos ir kitas sritis, sieks pagerinti Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybę fiziniu ir psichosocialiniu požiūriu.

Kaip ir kam kilo idėja parengti projektą? Kas paskatino judėti būtent šia linkme?

Visame pasaulyje, ypač daugelyje Europos šalių, vyksta demografiniai pokyčiai, kuomet mažėja gimstamumas, o daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Senstančios visuomenės problemos kelia sudėtingus sveikatos, socialinius ir ekonominius iššūkius, kuriuos labai svarbu laiku įvertinti ir imtis tikslingų priemonių, užtikrinančių sveikatos išsaugojimą ir sveiką senėjimą. Pamenu, kai daugiau nei prieš penkerius metus Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytojai, pasitelkę tyrimus, pradėjome spręsti fizines ir psichosocialines sveiko senėjimo (ang. Healthly ageing) problemas. Įsigiję modernių instrumentinių pusiausvyros vertinimo ir reabilitacijos priemonių, vykdėme senyvo amžiaus žmonių tyrimus, kurių didžioji dauguma buvo nukreipti į pusiausvyros vertinimą ir saugių griuvimo profilaktikos priemonių parinkimą. Šių mokslo taikomųjų tyrimų pagrindu buvo vykdoma ir mokslo užsakomoji konsultacinė veikla senjorams, sveikatos priežiūros specialistams daugelyje Lietuvos regionų. Šią veiklą aktyviai vykdė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto trijų katedrų dėstytojai ir studentai – slaugos, reabilitacijos bei socialinio darbo. Dabar džiaugiamės, kad į mūsų tyrėjų gretas įsijungė ir Vadybos ir ekonomikos fakulteto dėstytojai.

Mūsų partneriai tyrimų srityje yra Kauno klinikinės ligoninės kineziterapeutai, gydytojai geriatrai. Vykdydami tyrimus „Sveiko senėjimo srityje“ kartu su gydytoja geriatre Jurgita Knašiene supratome, kad jau esame pasirengę vykdyti tyrimus ir teikti praktines rekomendacijas specifinius sveikatos poreikius turintiems asmenims bei jų artimiesiems.

Viena iš šių grupių – Parkinsono liga sergantys asmenys. Pirmuosius seminarus, kurie buvo apie pusiausvyros lavinimo galimybes bei emocinės būsenos gerininimą, į pagalbą pasitelkiant muziką, pradėjome vesti šią vasarą. Tačiau tai buvo pavieniai seminarai, kurių metu mes pamatėme didelį asmenų, sergančių Parkinsono liga, susidomėjimą. Bendraujant su Kauno Parkinsono ligos draugijos pirmininku Vaclovu Tunaičiu ir Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja Brigita Kimbriene supratome, kad reikia sistemingesnės ir ilgesnės pagalbos šiems žmonėms.

Apibūdinkite keliais sakiniais, kokia yra projekto veiklų esmė?

Projekto metu įvairiomis ir aktualiomis tematikomis vesime seminarus asmenims, sergantiems Parkinsono liga ir jų artimiesiems. Seminarus ves Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytojai. Seminarus planuojame įvairiomis temomis. Pavyzdžiui, kalbėsimės, kaip išsaugoti savo orumą ir įgalinti save, kokie yra mitybos ypatumai sergant Parkinsono liga, kokios individualių burnos higienos priemonių pritaikymo galimybės pacientams, sergantiems Parkinsono liga ir pan. Papildomai apklausiant asmenis, kurie serga šia liga numatytos jų poreikius atitinkančios seminarų temos, padedančios spręsti miego, vaistų vartojimo ir kitas problemas.

Taip pat bus rengiama stovykla „Saviraiškos ir sveiko judesio stovykla, jos metu vyks skirtingo fizinio aktyvumo užsiėmimai ir dalyvių fizinių galimybių tyrimas, bei konsultavimas, rekomendacijų pateikimas. Stovyklos metu Parkinsono liga sergantys asmenys bus supažindinti ir sudalyvaus tokiose fizinio pobūdžio užsiėmimuose, kaip: šiaurietiškas ėjimas su lazdomis, pusiausvyros lavinimas ant nestabilių paviršių, pusiausvyrai reikalingų raumenų jėgos lavinimo treniruotės, mažos trukmės intensyvūs kardio pratimai.

Bus taikomi integralūs slaugos ir reabilitacijos metodai ribotu judėjimu pasižymintiems asmenims. Lankysime tuos asmenis, kurių liga yra įsisenėjusi, toli pažengusi ir dėl fizinių ribotumų negali dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei draugijos veikloje.

Taip pat esame numatę parengti praktines rekomendacijas asmenims, sergantiems Parkinsono liga, kurios bus naudingos ir juos slaugantiems asmenims bei sveikatos ir socialinio darbo specialistams. Šio projekto metu esame pasirengę padėti ir Kauno kolegijos bendruomenės nariams ir jų artimiesiems, kurie turi problemų dėl motorikos pažeidimų.

Projekto pabaigoje esame numatę suorganizuoti mokslinį – praktinį seminarą – diskusiją „Tarpdisciplininio požiūrio ir metodų taikymo galimybės gerinant Parkinsono liga sergančiųjų gyvenimo kokybę“. Seminaro – diskusijos tikslas – sutelkti įvairių profesinių grupių atstovus bei Parkinsono liga sergančius asmenis bendrai diskusijai, gilinti įvairių sričių profesionalų, praktikoje susiduriančių su tikslinės projekto grupės problemomis, supratimą ir žinias apie Parkinsono ligos sukeliamų pasekmių daugialypiškumą, požiūrio kaitos svarbą bei projektuoti kompleksinės, integruotos pagalbos galimybes.

Kiek iš viso bus ligonių ir jų artimųjų, kurie dalyvaus projekte? Kokią pagrindinę naudą jie gaus?

Projekte dalyvaus beveik 50 asmenų, sergančių Parkinsono liga, taip pat aktyviai dalyvauti seminaruose, stovyklos veikloje yra kviečiami jų artimieji. Džiugiu tai, kad savanoriškai, vykdydami neatlygintiną veiklą, projekte panoro dalyvauti 20 Kauno kolegijos dėstytojų.

Į projektą bus įtraukiami įvairių studijų programų studentai. Iš viso numatoma įtraukti 8-10 studentų, kurie dalyvaus projekte ir gautų tyrimų pagrindu rengs baigiamuosius darbus. 25-30 studentų (reabilitacijos, slaugos, socialinio darbo, sporto vadybos katedrų) bus pakviesti savanoriauti ir tokiu neformaliu būdu įgyti žinių ir įgūdžių, susijusių su šia liga sergančių asmenų reabilitacija, slauga, socialinių paslaugų ir kt. organizavimu.

Ačiū Jums už pokalbį. Geros kloties.