Šokiruojanti baigiamojo darbo tema: ritualinis gyvulių skerdimas

Indrė Didziulytė Kauno kolegijoje pasirinko maisto saugos ir kokybės studijas
Pastaruosius dešimtmečius pasaulyje sąvoka „halal“ tapo gan žinoma maisto pramonės dalimi. Į šį aspektą atkreipė dėmesį Kauno kolegijos absolventė Indrė Didžiulytė ir taip gimė baigiamasis darbas „Ritualinio skerdimo būdo taikymas galvijų skerdimo įmonėje“. Dažnam l
ietuviui šiandien toks skerdimas tebeatrodo mistinis ir šokiruojantis, tačiau Indrė neišsigando šios patirties, nes studijavo maisto kokybę ir saugą.


Baigiamojo darbo temą padiktavo pokalbis su musulmonu

„Mane ši tema sudomino, kuomet visai atsitiktinai Lietuvoje sutikau islamo religijos atstovą ir išrutuliojome pokalbio temą apie musulmonų mitybos įpročius, tradicijas“, – pasakoja Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Maisto technologijų katedros absolventė Indrė. Mergina atliko išsamų interviu ir tuomet nukeliavo pas dėstytoją Iriną Koscelkovskienę pasitarti, nes mintyse jau žinojo savo baigiamojo darbo kryptį.

Po diskusijos dėstytoja patarė Indrei imtis šios temos ir sutiko būti baigiamojo darbo vadove. Tai lėmė keli svarūs faktai. Lietuvos Respublikoje pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ritualinis gyvulių skerdimas įteisintas visai neseniai – nuo 2015 metų pradžios, tad ši tema nauja ir aktuali, tyrimų atlikta minimaliai. Dar vienas argumentas – kaip žinia, islamo religiją išpažįsta apie 30 procentų pasaulio gyventojų, tad žymi ir ekonominė nauda, juolab, kad šiuo metu dauguma „halal“ produktų pagaminama ne islamo šalyse.

Kalbant apie Lietuvą, Indrė pabrėžia, jog mūsų šalyje mėsos gamintojams ir perdirbėjams buvo palanki Rusijos rinka, tačiau uždraudus eksportą į šią šalį, atsirado būtinybė ieškoti naujų rinkų, pavyzdžiui, Tolimuosiuose ar Artimuosiuose Rytuose. „Šią galimybę jau pradeda išnaudoti mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės“, – teigia absolventė.

Ką reiškia „halal“ ir „bissmahall“?

Iš arabų kalbos išvertus „halal“ reiškia „leistina“ – nusako viską, kas tinka islamo religijai, taip pat apibrėžia leistiną mitybą musulmonui. Tai gyvulių skerdimas jų neapsvaiginant. Apie šį būdą ir kalba savo darbe Indrė. Pagal islamo kanonus „halal“ įvardijama raguotųjų gyvulių, avių, kupranugarių, arklių ir kt. mėsa bei paukštiena. Pašnekovė tyrimo objektu pasirinko galvijų mėsos technologijas, kokybę ir saugą.

„Suprojektavau ritualinio skerdimo barą (netaikant apsvaiginimo technologijos), parinkau technologiniam procesui atlikti būtiną įrangą, sudariau reikalingų ritualinio skerdimo proceso valdymo dokumentų, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos, planą“, – apie savo atliktus darbus pasakoja Indrė.

Absolventė supažindina su dar viena sąvoka – „bissmahall“, kuri iš arabų kalbos reiškia „vardan dievo visagalio“. Šis žodis ištariamas atliekant skerdimo veiksmą, o tai turi atlikti musulmonas vyras. Tad įmonės, įsigijusios „halal“ skerdimo sertifikatus, teoriškai turėtų į darbą priimti skerdėjus musulmonus. Įdomu, kokia situacija Lietuvoje?

Tolerancijos turime mokytis kasdien

Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, jog gyvulių skerdimas jų neapsvaiginant yra neetiškas. Tačiau užduokime sau klausimą, kiek etiška gyvulius žudyti apsvaiginus? O dažniausiai šie klausimai išgaruoja kartu su kvepiančiu šašlyko dūmu ar skaniai patiektu ant stalo karbonadu. „Mėsos produktų valgymas susijęs su žmogaus biologiniais įpročiais. Natūralu, kad gyvulys turi būti skerdžiamas, tik šis veiksmas turi būti atliekamas kuo humaniškiau, atkreipiant dėmesį į ne tik maisto kokybę ir saugą, bet ir į įvairias kultūras, religijas papročius.“ – kalba Maisto technologijų katedros absolventė.

Indrė taip pat teigia, kad šis baigiamasis darbas ne tik pagilino maisto saugos ir kokybės srities žinias, bet ir sustiprino jos tolerancijos suvokimą. „Būtinai turime mokytis toleruoti, nes kasdien kiekvienoje šalyje gan sparčiai auga multikultūriškumas. Jeigu kažkas yra kitoks, tai nereiškia, kad jis blogas.“ – mums primena pašnekovė.

You may also like...