Pristatyta Kauno žemėlapių paroda: interaktyviame žemėlapyje nusikeliama į skirtingus laikus

Kovo 6 dienos vakarą LK Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta paroda „Kaunas – Lietuvos laikinoji sostinė: planuose ir žemėlapiuose“. 2019-aisiais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine.

Parodos organizatoriai, Technologijų fakulteto dėstytojai Valdas ir Ilona Urbanavičiai pasakoja, kad Tarpukario Kaunas yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos istorija, kultūra, tautine tapatybe. Tuo metu Kaunas buvo tapęs Lietuvos politiniu, kultūros ir mokslo centru. Iš skurdaus Rusijos imperijos miesto virto modernia to meto Lietuvos sostine. Miestas augo sparčiai: jungėsi nauji rajonai, plėtėsi rekreacinės zonos. Visa tai galima nustatyti tyrinėjant planus ir žemėlapius, kurie atskleidžia miesto genezės ir augimo istorijas.

Parodos atidaryme buvo pristatyta interaktyvi aplikacija „Laikinosios sostinės beieškant“, kuri į Kauną realiuoju laiku leidžia pasižvelgti iš skirtingų laiko perspektyvų ir pamatyti, kaip miestas vystėsi per du dešimtmečius. Aplikacijoje įtraukti 1916, 1920, 1923, 1929, 1935, 1941 metų žemėlapiai, kuriuos galima lyginti su dabartiniu Kauno žemėlapiu. Interneto aplikacijoje yra naudojami skenuoti istorinių Kauno miesto planų duomenys, kurie susieti su bendra Lietuvos koordinačių sistema.

Interaktyvi Kauno žemėlapių aplikacija

„Interaktyvioji aplikacija apjungia istorinius Kauno planus su šiuolaikine informacija. Nelengvai prieinami kartografiniai dokumentai tampa patogiai pasiekiami interneto priemonėmis, patraukliai perteikia Kauno miesto planus ir suteikia naudotojams įvairius analizės įrankius: žemėlapių palyginimą, paiešką, peržiūrą ir kt.“, – apie įvairų žemėlapių naudojimą pasakoja V. Urbanavičius. Anot jo, istorinių Kauno miesto planų atgaivinimas, platinimas akademinėje bendruomenėje ir plačiojoje visuomenėje skatina domėjimąsi Kauno istorija, moksliniu ir kultūriniu paveldu, plėtoti naujus mokslinius tyrimus, kurie yra geografų, kartografų, istorikų, archeologų, urbanistų, architektų ir kt. suinteresuotųjų asmenų interesų sritis. Žemėlapių duomenys gali būti panaudojami geoobjektų  kartografavimui, istorinės miesto raidos įvertinimui,  gatvių tinklo kitimo tendencijų nustatymui, vietovardžių pokyčių sisteminimui  ir daugelyje kitų tyrimų.

Paroda, dedikuota Kaunui ir kauniečiams, bus eksponuojama iki 2019 m. balandžio 9 d., LK Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19, III aukšto fojė).

You may also like...