Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektai

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiGegužės 21 dieną Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete vyko architektų kūrybinės dirbtuvės „Senosios Kauno meno mokyklos Pelėdų kalne ansamblio sutvarkymo vizija“. Renginį organizavo Bendruomenės centrai „Žaliakalnio aušra“ (vadovė Regina Markevičienė) bei „Pelėdos“ (atstovė dr. Dalia Navikaitė) ir Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas.

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiSusitikusieji siekia informuoti visuomenę apie Pelėdų kalno ansamblio istorinę, socialinę bei meninę vertę – organizatoriai sukvietė į kūrybines dirbtuves žinomus Lietuvos architektus diskutuoti ir pabandyti apibrėžti šios teritorijos pastatų ir lauko erdvių komplekso strategines kokybinės plėtros kryptis. „Riekia suvienyti bendruomenių jėgas kartu su šios aukštosios mokyklos jėgomis ir siekti išsaugoti teritorijos vertybines savybes, vientisumą, surasti geriausius kelius jos vystymuisi. Tam ir buvo organizuotas šis savotiškas architektų minčių „blitz“ turnyras. Ne diskusija, o vizijų, krypties pateikimas ateičiai…“ – informuoja kūrybines dirbtuves moderavęs architektas Linas Tuleikis.

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiDirbtuvių pradžioje atvykęs Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausias mokslo darbuotojas prof. dr. Valdas Rakutis papasakojo apie šios XVI amžių menančios Kauno dalies istoriją, karinius įtvirtinimus, iškilias asmenybes ir teritorijos funkcinių pasikeitimų peripetijas.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo trys architektų grupės: Tomo Grunskio, Kęstučio Vaikšnoro ir Algimanto Kančo grupė „Plotas“.

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiVakariniame Pelėdų kalno vizijų pristatyme dalyvavo Žaliakalnio gyventojai, šio Kauno miesto rajono bendruomenių atstovai, Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys, LR Seimo narė, aktyvi Žaliakalnio bendruomenių ir žmonių interesų gynėja Rasa Juknevičienė, verslininkai, kuriems šios teritorijos vientisumas kelia problemas.

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiSusirinkusieji nusprendė, jog įdomiausią viziją vakare pristatė T. Grunskio darbo grupė. Pavadintame „KIEK kainuoja kultūra? Kainuoja tapatybė?“ projekte jie pateikė penkis aspektus, kuriais remiantis reikėtų vystyti Pelėdų kalno teritoriją. Svečiai pristatė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, plėtros gaires kultūrinės ir rekreacinės sistemos atžvilgiu.

Pelėdų kalno vizijas kūrė žinomi Lietuvos architektaiBaigiantis renginiui J.Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė dėkojo kūrybinių dirbtuvių dalyviams už reikšmingas, svarias ir net šmaikščias idėjas tardama: „Atsiranda plati galimybė mąstyti ir diskutuoti apie ateitį, apie tai, kad ši vieta taptų tikru Kauno miesto pasididžiavimu“.

You may also like...