Pedagogikos katedros studentės kartu su dėstytoja dr. S. Saulėniene dalyvavo projekte, tyrusiame IPP studijų pasirinkimo veiksnius

Kauno kolegijos Pedagogikos katedros antrakursės Rita Švalbonaitė ir Karina Mickevičiūtė kartu su programos dėstytoja dr. Sigita Saulėniene dalyvavo Klaipėdos valstybinės kolegijos inicijuotame projekte „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų pasirinkimą motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai“.

Kartu su projekto partneriais: Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu, Vilniaus kolegija, Panevėžio kolegija bei Marijampolės kolegija, Kauno kolegiją atstovavusios studentės ir dėstytoja dr. S. Saulėnienė analizavo Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos (IPP) studijų pasirinkimą lemiančius veiksnius, panaudodamos įvairius tyrimo metodus: mokslinės literatūros analizę; dokumentų analizę; anketinę studentų ir absolventų apklausą (naudoti iš anksto parengti klausimynai); statistinę duomenų analizę, lyginamąją duomenų analizę. Atliekant tyrimą dalyvavo net 421 studentas ir 111 absolventų iš septynių Lietuvos aukštųjų mokyklų: Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus kolegijos, Kauno kolegijos, Panevėžio kolegijos, Marijampolės kolegijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos, rengiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus.

Tyrimo metu išsiaiškinta, jog abi tiriamųjų grupės – studentai ir absolventai – sutiko, kad prieš stojant į IPP studijų programą jiems buvo labai svarbi informacija apie suteikiamą kvalifikaciją, profesines veiklos galimybes, studijų kainą, stojimo reikalavimus, studijų formą, aukštąją mokyklą. Ieškodami informacijos apklaustieji naršė konkrečių aukštųjų mokyklų internetiniuose puslapiuose, domėjosi socialiniuose tinkluose pateikiama informacija, dalyvavo karjeros mugėse. Studentai ir absolventai kaip vieną iš svarbių informacijos šaltinių nurodė ir kitų žmonių rekomendacijas. Absolventai išskyrė AIKOS sistemą, kurioje jie rado juos dominančią informaciją.

Siekiant parengti dalykiškai stiprų ir profesijos srityje tobulėjantį mokytoją, labai svarbu, kad studijuoti ateitų jau motyvuoti studentai. Abiturientai, stojantys į pirmosios pakopos ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalo dalyvauti motyvacijos vertinime. Tyrimas atskleidė, jog lyginant studentų bei absolventų tyrimo rezultatus galima teigti, kad net pusė abiejų tiriamųjų grupių apklaustųjų visiškai sutiko, jog motyvacijos vertinimas leido suprasti, kad gyvenime vadovaujasi vertybinėmis nuostatomis, kurios reikalingos IPP ugdymo pedagogui bei įsitikino esantys atviri įvairaus pobūdžio asmenų skirtingumui. Abi tiriamųjų grupės vienareikšmiškai sutiko, kad motyvaciniame vertinime turėjo galimybę pademonstruoti adekvačią komunikaciją bei gebėjimą spręsti problemas.

Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog galima išskirti išorinius ir vidinius profesijos pasirinkimą įtakojančius veiksnius. Studentai ir absolventai kaip svarbiausią IPP pedagogo studijų pasirinkimą lemiantį vidinį veiksnį įvardino vertybes, kuriomis vadovaujamasi (atsakomybė, pareiga, pagarba, žmoniškumas, tolerancija ir pan.) IPP pedagogo darbe, taip pat pritarė ir pedagoginiam pašaukimui bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo svarbos žmogaus asmenybei suvokimui. Studentai kaip svarbiausius išorinius veiksnius įvardino studijų trukmę, galimybę pasirinkti studijų formą bei aiškią profesinę perspektyvą, o absolventai išreiškė nuomonę, jog pasirinkimą studijuoti IPP nulėmė būtinybė įgyti aukštojo mokslo diplomą.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo profesijos pasirinkimą demotyvuojančius veiksnius, kuriuos galima sugrupuoti į keturias grupes: bendra šalies politinė – sociokultūrinė situacija švietimo srityje; darbo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; kaštai įgyjant specialybę ir finansinė nauda bei veiksniai susiję su pačia asmenybe, jos ankstesne patirtimi, tobulėjimo galimybe. Pagal studentų ir absolventų grupės respondentų apklaustos rezultatus labiausiai demotyvuojanti veiksnių grupė yra darbo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o mažiausiai įtakos turi bendra šalies politinė – sociokultūrinė situacija švietimo srityje. Tiek studentai, tiek absolventai išskyrė šiuos svarbiausius demotyvuojančius veiksnius: per didelis vaikų skaičius grupėje, nemotyvuojantis darbo užmokestis, sudėtingas darbas, patiriama psichologinė įtampa, nepakankama pagalba pradedantiesiems pedagogams.

Globalizacijos ir technologijų plėtros akivaizdoje mokytojo kasdienybė ir jo motyvai dirbti šį darbą kinta: keičiasi ne tik mokytojo funkcijos, vaidmenys, sąveikos su ugdytiniu ypatumai, bet ir ugdymo turinio, aplinkos, priemonių, metodų samprata. Šiandien daugiausia visuomenės ir politikų dėmesio sulaukia mokykla. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas tarsi pasiklysta švietimo sistemos labirinte. Tačiau nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo priklauso tolimesnė vaiko ugdymo(si) kokybė, todėl ypatingą vaidmenį čia atlieka IPP pedagogas, pašauktas ugdyti, brandinti žmogų visoms profesijoms ir specialybėms.

 

Projektą finansavo Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

You may also like...