Lyties keitimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje – opi problema

Kauno kolegijos teisės studijų absolventė Sigutė NėniūtėKauno kolegijoje šįmet teisės studijas baigusi Sigutė Nėniūtė rengdama savo baigiamąjį darbą ėmėsi gan sudėtingos ir jautrios temos, apie kurią vis dar yra manančių, jog diskutuoti yra tabu, gėda, nepridera. „Mano darbo tema – „Lyties keitimo teisinis reguliavimas“, – pristato pašnekovė.

Sigutė savo baigiamąjį darbą išaugino iš kursinio darbo pasiūlius dėstytojai dr. Daliai Perkumienei. Mergina rėmėsi kitų šalių įstatymais, praktikomis, lygino su situacija Lietuvoje, teikė rekomendacijas, kaip galėtų mūsų šalyje būti tobulinami įstatymai. Absolventė apžvelgė lyties keitimo teisinį reguliavimą ir teigiamai, ir neigiamai į šį faktorių žvelgiančiose šalyse.

Lietuvoje lyties keitimas apibrėžiamas 3 sakiniais

Anot pašnekovės, palankūs įstatymai galioja Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, nepalankūs ar netgi priešiški – Turkijoje, Irane. Pavyzdžiui, Irano piliečiams leidžiama keisti lytį, oficialiai atliekamos operacijos, neturint finansų galimas 50 proc. valstybės rėmimas. Tačiau yra ir antra medalio pusė – šioje šalyje už homoseksualius santykius gresia mirties bausmė. Tad dalis homoseksualių vyrų ryžtasi keisti lytį. Moterims tai neleistina.

„Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį bandoma kurti lyties keitimo įstatymus, bet vis nesėkmingai“, – kalba Kauno kolegijos absolventė. Lietuvos Respublikoje norma dėl teisės pakeisti lytį įsigaliojo nuo 2003 metų, tai numato Civilinis kodeksas. Kodekse rašoma: „Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.“ Tik, pašnekovė primena, jog kitų įstatymų tiesiog nėra. Vadinasi, lyties keitimo teisinius aspektus mūsų šalyje reglamentuoja trys abstraktūs sakiniai, o kai pasikeičiama lytis kitose šalyse, Lietuvoje transseksualams dokumentai nekeičiami įprasta tvarka, dėl dokumentų pakeitimo reikia kreiptis į teismą, kuris gali nuspręsti ir palikti senąją asmens identifikaciją.

Kaip žinia, lyties keitimo įstatymo projektas jau yra parengtas, bet įstatymas nepriimtas. Galima daryti prielaidą, kad šis projektas toliau būtų nulinėje stadijoje, jei ne atvejis, kai 2007 metais lytį pakeitęs palangiškis laimėjo bylą prieš Lietuvą Žmogaus teisių teisme. Teismas įpareigojo Lietuvą priimti lyties keitimo įstatymą per tris mėnesius nuo sprendimo paskelbimo, tačiau tai nepadaryta iki šiol. 2014 metais Europos Taryba sukritikavo Lietuvą dėl nesugebėjimo priimti įstatymų, kurie įteisintų lyties keitimo operacijas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pritaikė Lietuvai vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Dauguma apklaustųjų – nepateisina

„Lietuviams trukdo lyties keitimo įstatymus rengti konservatyvios pažiūros, postsovietinis mentalitetas, mums tai vis dar naujas reiškinys, nors jauni žmonės, kurie pakankamai dažnai keliauja, tenka turėti darbo ryšių užsienio šalyse, nėra kategoriškai nusiteikę prieš asmenis, norinčius keisti lytį“, – mintimis dalinasi Sigutė. Absolventė su įvairaus su įvairaus amžiaus ir specialybių grupėmis atliko individualius pokalbius ir deja rezultatai lyties keitimo reiškiniui nebuvo palankūs. 98 procentai apklaustųjų teigia, kad jie nepateisina keičiančiųjų lytį, jiems nėra svarbu, kaip reglamentuojami įstatymai šiuo klausimu. Žinoma, Lietuva nėra išskirtinė, problema opi visame pasaulyje“, – sako jaunoji teisės specialistė.

„Finansuoti tokio pobūdžio operacijas mūsų valstybei artimiausiu metu būtų prabanga, tačiau švelninti žmonių požiūrį ir susitvarkyti įstatymus reikėtų“, – mano pašnekovė. O šiandien norintys keisti lytį asmenys dažnai vyksta operuotis į Tailandą, taip pat renkasi Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą dėl palankių kainų.

Tačiau po operacijų vis tiek keliaujama namo. Ir kas tada laukia? Įvairūs nepatogumai, susiję su asmens identifikacija. Problemos iškyla kad ir medicinos įstaigose. Pavyzdžiui, vyrams, pasikeitusiems lytį, reikia ne vienerius metus vartoti moterims skirtus hormoninius preparatus, tačiau, medikai vyro asmens dokumentus turinčiai moteriai negali išrašyti hormoninių vaistų, nes vėlgi – nėra įstatymo.

Dažniau pageidauja keisti lytį – vyrai

Analizuodama kitų tyrėjų medžiagą Sigutė pateikia faktą, kad moterų ir vyrų transseksualų skaičius skiriasi priklausomai nuo regiono kultūros, jame vyraujančio požiūrio į skirtingų lyčių teises. Pavyzdžiui, Europoje šiandien vienas iš 30 tūkstančių suaugusių vyrų ir viena iš 100 tūkstančių suaugusių moterų nori lyties keitimo operacijos.

Ispanijos tyrėjai viename sociodemografiniame-klinikiniame transseksualų charakteristikos tyrime vertino 252 asmenis, siekiančius lyties keitimo operacijos. Transseksualumas diagnozuotas 230 pacientų. Vyrų, siekiančių tapti moterimis, buvo dvigubai daugiau nei moterų – vyrais. O štai Japonijoje šis santykis, visų nustebimui, priešingas. Škotų tyrėjai teigia, kad Škotijoje 100 tūkstančių vyresnių nei 15 metų gyventojų tenka 8,18 turinčiųjų lytinės tapatybės sutrikimą. Iš jų 24 proc. gydėsi hormonų terapija, 35 proc. buvo atlikta lyties keitimo operacija.

Jei nusikratytumėme homofobijų, keistų įsitikinimų ir ramiai pažvelgtumėme, pavyzdžiui, į Tailandą, vaizdas visai paprastas: transseksualai dažniausiai dirba aptarnavimo ir prekybos sferoje, kaip ir visi žmonės stengiasi gyventi daugeliui įprastu gyvenimo ritmu, kuria šeimas. Vienintelė išimtis, jog jiems neleidžiama užimti postų valstybės tarnyboje. Juk pats Tailandas kuria negatyvias spalvas ne dėl transseksualių asmenų, o dėl jų „įsukimo“ į šešėlinę ekonomiką. Vakarų šalyse, tokiose kaip Danija, Vokietija ir kt., kur sureguliuoti lyties keitimo įstatymai, transseksualūs žmonės net neužkliūna, nes jiems sudarytos sąlygos integruotis į visuomenę.

You may also like...