Biomedicinos diagnostika: tyrė Lietuvos šaltinių vandenį - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Biomedicinos diagnostika: tyrė Lietuvos šaltinių vandenį

Kauno kolegijos absolventė Guoda Mackevičiūtė
Tyras šaltinio vanduo karštą vasaros dieną. Po šio sakinio jau susikuriate vaizdinį, kaip gardžiai geriate šį vandenį. „Lietuvoje šaltinių vanduo sulaukia vis daugiau populiarumo. Žmonės su įvairaus tūrio indais traukia prie gamtoje trykštančių šaltinių tikėdami, kad jų vanduo turi gydomųjų galių, yra sveikesnis už vandenį, kuris bėga
kiekvieno namuose iš čiaupo“, – sako Kauno kolegijos absolventė Guoda Mackevičiūtė savo baigiamajame darbe, kuriame pristatomi Lietuvos šaltinių užterštumo duomenys.


Nustatė mikrobiologinius rodiklius

Medicinos fakultete Biomedicinos diagnostikos studijų programą pasirinkusi mergina susidomėjo pasiūlymu tirti Lietuvos šaltinių vandenį – nusprendė savo tyrimus bei įžvalgas paversti duomenimis apie Aukštaitijos ir Dzūkijos šaltinių mikrobinę taršą. „Gauti duomenys tapo puikiu tęstiniu projektu: viena biomedicinos diagnostikos studijų diplomantė jau pernai tyrė įvairių mūsų šalies regionų versmių vandens cheminę taršą, šįmet darbus tęsė Guoda tirdama mikrobinę taršą, kitąmet vėl planuojame įtraukti studentus į tokio pobūdžio tyrimus“, – teigia Albina Vaičiulevičienė, Guodos baigiamojo darbo vadovė.

Kas pasiūlė atlikti šiuos tyrimus? Medicinos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. „Džiaugiuosi šiuo pasiūlymu ir bendradarbiavimo galimybe. Vandens tyrimus atlikau moderniose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijose, mane konsultavo ne tik kolegijos dėstytojai, bei ir minėtos institucijos darbuotojai, kurie vėliau dalyvavo mano baigiamojo darbo gynimo metu“, – patirtimi dalinasi absolventė.

Kas tai yra mikrobinė vandens tarša? Ar ji pavojinga? Absolventė paaiškina, kad tiriant vandenyje ieškomi žmogui pavojingi mikroorganizmai, t.y. žarninės lazdelės (Escherichia coli), koliforminės bakterijos ir fekaliniai streptokokai. Lietuvos vandenyse dažnai randamas ir pavojingu įvardijamas mikrobas – žarninė lazdelė. Šie mikrobai aptinkami į vandenį patekus fekalijoms, o su jomis patenka ir sukeliančias infekcines ligas bakterijos. Išgėrus užteršto vandens galima susirgti cholera, vidurių šiltine, dizenterija, salmonelioze, šigelioze ir kitomis ligomis.

Švariausias vanduo – Kauno Kleboniškio miške

Guodos tyrimo imtį sudarė šie šaltiniai: Kavarsko tufų šaltinis, Šv. Jono šaltinis (Kavarsko miestas), Krokulės šaltinis (Lygamiškio kaimas, Užpalių sen.), šaltinis „Ūlos akis“ (Mančiagirės km., Marcinkonių sen.), Jaskonių šaltinis (Jaskonių kaimas, Druskininkų sen.), Balbieriškio versmės (Balbieriškio miestelis), Kleboniškio I, II ir III šaltiniai, Šančių šaltinis, Lapių šaltinis (Kauno miestas). Šaltinių koordinates rasite čia.

„Šaltinius rinkausi pagal lankomumą, nuvažiavusi prie vandens versmių visuomet sutikau žmonių“, – teigia pašnekovė ir pasakoja, jog dalis šių šaltinių populiarūs dėl savo lokacijos (pavyzdžiui, arti miesto), dalis – dar nuo Lietuvos pagonybės laikų turi švento šaltinio statusą. O nereligingi žmonės tiesiog atkreipia dėmesį, jog sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja gerti tyrą šaltinių vandenį dėl organizmui naudingos cheminės sudėties.

Baigiamojo Guodos darbo išvadose teigiama, jog Jaskonių ir Šančių šaltinių mikrobinė vandens tarša žarnyno mikrofloros bakterijomis yra nuolatinė, kiti šaltiniai visai nebūna teršiami arba jų tarša būna momentinė. O štai saugiausia gerti Kleboniškio II ir III šaltinių vandenis – juose nebuvo aptikta nei vieno tirto mikroorganizmo, kuris yra vandens mikrobinės taršos rodiklis. Taigi, kauniečiai gali drąsiai džiaugtis ir mėgautis itin tyru šaltinių vandeniu Kleboniškio miške.

Ištirtais šaltiniais susidomėjo Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra sudariusi šaltinių sąvadą. Jame įrašyta 218 šaltinių. Iš jų – 25 paskelbti respublikinės reikšmės hidrologiniais gamtos paminklais, tai reiškia, jog jų vanduo sezoniškai imami kokybės tyrimams. „Likusios dalies šaltinių vandens užterštumo valstybė nekontroliuoja“, – informuoja šįmet studijas pabaigusi absolventė.

Guodos baigiamojo darbo tyrimų duomenys jau perduoti visuomenės sveikatos priežiūros centrams ir Lietuvos geologijos tarnybai, kuri artimiausiu metu planuoja visą seriją leidinių apie Lietuvos šaltinius. Vienas šių leidinių – Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas, į kurį pateks ir absolventės ištirti objektai. Merginos tirtus šaltinius taip pat planuojama įtraukti į valstybinį požeminio vandens monitoringo tinklą.

„Džiaugiuosi, galėdama prisėdėti prie mūsų šalies aplinkos gerinimo ir žmonių sveikatinamo“, – teigia Guoda.

Jums taip pat patiks...