Konferencijoje „Menas dizainas ir meninis ugdymas“ – apie kūrybiškumo svarbą -

Konferencijoje „Menas dizainas ir meninis ugdymas“ – apie kūrybiškumo svarbą

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaLapkričio 20 dieną Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete (JVMF) vyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“. Konferencijos rengėjai – Kauno kolegijos JVMF, Liepojos universitetas (Latvija) ir Lietuvos Dailės ugdytojų draugija.

Šio, jau aštuntus metus fakultete organizuojamo renginio, tikslas – aptarti meninio ugdymo kaitos bei perspektyvos aktualijas, kūrybiškumo lavinimo metodus ir skatinti mokslininkus, menininkus, dėstytojus, mokytojus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus pristatyti metodinės veiklos rezultatus, atskleidžiant savo kūrybinės (mokslo / meno) veiklos originalumą, savitumą, išskirtinumą.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaŠiais metais konferencijoje pranešimus ir kūrybinius darbus pristatė 140 svečių iš Suomijos, Latvijos bei Lietuvos ugdymo institucijų.

Tradiciškai visi menų fakultete vykstantys renginiai pradedami ir pabaigiami muzika, tad susirinkusiems grojo Juozo Gruodžio konservatorijos studentai. Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui Nijolė Zinkevičienė sveikindama svečius pasakė jog „atvyko, kaip į šventę“ ir pasidžiaugė gausiu dalyvių skaičiumi. Taip pat nuoširdų sveikinimo žodį tarusi JVMF dekanė, Lietuvos dailės ugdytojų draugijos pirmininkė dr. Sigita Saulėnienė atidarė konferenciją ir prasidėjo intensyvus darbas.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaPlenarinį posėdį pradėjo Lietuvos edukologijos universiteto prof. habil. dr. Vaidas Matonis pranešimu „Meno sampratos kaita“ ieškodamas tikslesnių žymių meno kūriniams apibūdinti ir įvertinti. Pristatydamas skirtingų teoretikų sampratas, išskyrė būtinybę turėti aiškesnius meno vertinimo kriterijus, padedančius vykdyti pedagoginę plėtrą ir pasitikti bei įveikti naujus šios srities iššūkius.

Jelena Simonova, Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto lektorė, pranešime „Amžinojo sugrįžimo simboliai kuriančio žmogaus pasaulyje“ pasitelkdama simbolius ir archetipus, kaip raktus įvairioms žmogaus egzistencinėms situacijoms spręsti, ieškojo kuriančio asmens gijų su simboliniu „pasaulio atkūrimu“.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaViešnia iš Liepojos universiteto Inta Klasone pranešime „The Importance of Implementation Innovative Ideas in Design Education“ pristatė šios mokslo įstaigos požiūrį į studentų motyvacijos problemas, įnovatyvių idėjų svarbą mokantis dizaino, Dizaino studijų programos tobulinimo ir kaitos perspektyvas – kurti laboratoriją ir vystyti studentų verslumo įgūdžius.

Konferencijos dalyviai Rita Mikučionytė ir Linas Liandzbergis pranešime „Skaitmeninis „formatas“ – atvira dailės mokymo(si) erdvė“ labai vaizdžiai pristatė Lietuvos edukologijos universitete pradėtą taikyti studentų užduočių formavimo, atlikimo, pateikimo ir vertinimo virtualią erdvę per plačiai tarp jaunimo paplitusius tinklaraščius. Taip skatinama studentus atrasti tam tikrus momentus, sukeliančius įvairias asociacijas, nuotaikas, skatinama saviraiškos laisvė, atsakomybė ir bendradarbiavimas.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaLektorė iš Suomijos Päivi Eronen pristatė pranešimą „Find Art Education in Finland“ pasakojo apie Saimaa universiteto studijų programų struktūrą, dailės studijų specializacijas, mokymosi erdves. Apsistodama ties fotografijos studijomis, P. Eronen pasakojo apie studentų užduotis ir baigiamuosius darbus akcentuodama griežtus reikalavimus meninės idėjos svarbai ir darbų kokybei, o taip pat pabrėžė skatinimą naudoti kitų meno šakų įgūdžius fotografijos disciplinoje.

Baigiantis plenariniam posėdžiui, savo pristatymą „Vizualioji patirties mašina“ skaitė Aurimas Gaižauskas iš Vilniaus dailės akademijos. „Vizualioji patirties mašina“ – tai galimybė vaizdo kūrėjams ir vaizdo vartotojams patirti vaizdą su juo sąveikaujant fizinių objektų bei virtualių technologijų pagalba. Pranešime pateikti teoriniai apibendrinimai įrėmina vaizdo patyrimą laiko ir atminties perspektyvoje, vizualinėse įžvalgose pastebime judančio vaizdo skverbimąsi į grafinio dizaino erdvę.

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaPo pietų pertraukos darbas tęsėsi keturiose sekcijose. Pirmojoje sekcijoje kalbėta apie ikimokyklinio ugdymo problematiką (moderatoriai – Raimonda Sadauskienė ir dr. Algimantas Bagdonas). Čia aptartos vaikų kūrybinės laisvės erdvė, ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės, vaikų fantazavimas bei kūrybiškumo ir meninės kompetencijos ugdymo darželyje problemos. Antrojoje – šnekėta apie meninį ugdymą mokykloje (moderatoriai – Romualda Zareckienė ir Arūnas Vaitkus). Šios grupės prelegentai išdėstė profesionalios keramikos bei odos kūrinių įtakos mokiniams patirtis, patirtis susijusias su šriftu ir galimomis improvizacijomis, pristatė metodą „Spalviniai šachmatai“, aptarė meno edukacijos aktualijas ir kūrybiškumo raišką dailės pamokose. Trečiojoje – svarstytos kūrybiškumo ugdymo galimybės universitetuose ir kolegijose (moderatorės – Alicija Ramanauskaitė ir Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijaRamunė Masaitytė). Diskutuota apie meninės edukacijos įtaką jaunam žmogui, įvairių metodų taikymo subtilumus ir vertinimo galimybes. Ketvirtoje sekcijoje kalbėta apie kūrybiškumo raiškos naujoves (moderatorės – dr. Raimonda Simanaitienė ir Nijolė Meškelienė). Aptarti atskiri svarbūs kūrybiško pedagoginio proceso efektyvumo veiksniai ir pavyzdžiai bei studijų dalykų integracijos klausimai.

Darbui sekcijose pasibaigus, grupių moderatoriai pateikė pastabas ir rekomendacijas. Siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kokybišką kūrybiškumo ir meninės kompetencijos ugdymą darželiuose, konferencijos dalyviai siūlo įstaigų vadovams ir pedagogams ieškoti galimybių mažinti vaikų skaičių grupėse, sukurti kūrybiškumui palankias aplinkas, analizuoti vaikų poreikius, o taip pat bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais lavinant vaikų kūrybines galias. A. Vaitkus pabrėžė, jog sekcijoje „išaiškėjo didelis Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „Menas, dizainas ir meninis ugdymas: kūrybiškumo lavinimo metodai ir patirtys“ akimirka. Erlendo Bartulio fotogrfijagimnazijos ir progimnazijos lygio atotrūkis“, tad R. Zareckienė pasiūlė šią mintį: „…pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams rekomenduotina artimiau bendrauti, derinti tarpusavyje metodus ir mokymus, tuomet sistema bus vieninga“. N. Meškelienė kūrybiškumo raiškos naujovėmis įvardino „studijų dalykų integraciją, galimą bendradarbiavimą tarp atskirų programų, atskirų fakultetų net ir skirtingų specialybių studentų sujungimą į projektines veiklas“.

Konferenciją vainikavo gyva muzika, vaišės ir renginio dalyvių kūrybinių darbų parodos atidarymas.

Jums taip pat patiks...