Dizainerė, suvaldžiusi 1000 baldų paradą - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Dizainerė, suvaldžiusi 1000 baldų paradą

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Džiugo Pakšto fotografijaKasdien vis daugiau Kauno kolegijos studentų atranda naujojo studijų centro erdves. Centro lankytojai jau išbandė minkštus sėdmaišius, apgalvotas darbo vietas ir modernias auditorijas. Vadinamo lofto tipo pastate studentų ir dėstytojų patogumui tarnauja per 1000 vienetų baldų ar jų komplektų!

Leidinys „ Diktum Faktum“ teiraujasi, kaip šiam paradui suvadovavo dizainerė, Kauno kolegijos Pramoninio dizaino ir technologijų katedros vedėja Inga Valentinienė, sprendusi, kur, kokios spalvos ir kurioje vietoje glausis interjero elementai, padedantys sukurti malonią erdvę studijoms.

D.F. Kokia idėja pirmiausia įkvėpė kuriant kolegijos akademinio pastato erdves?

Kauno kolegijos dėstytoja Inga Valentinienė. Valentino Skopičiaus fotografijaI.V. Jau iš pat pradžių gavau gana aiškiai apibrėžtą užduotį, kadangi atsiradau tame etape, kai jau buvo suprojektuotas ir pats pastatas, ir konkretizuotas darbo vietų skaičius, taip pat numatytas patalpų planavimas, paskirtys. Pastatą projektavęs architektas Rytis Vieštautas pabrėždavo – čia statomas loftas, taigi visos vidinės erdvės yra panašios į industrines patalpas. Jokia – nei sienų, nei grindų apdaila – neturėjo būti taikoma. Kadangi kurti interjero papildomai nereikėjo, teliko parinkti tinkamus šioms erdvėms baldus. O jei kalbėti tiksliau – tai reikėjo kuo tinkamiau prisitaikyti prie pagrindinės objekto idėjos.

D.F. O kalbant apie baldus? Kokia buvo jų idėja?

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Andriaus Venckaus fotografijaI.V. Svarbiausia buvo parinkti minimalistinio stiliaus, modernius gaminius, kad šie derėtų prie pastato. Statinys yra toks, koks yra – čia matomos visos jo konstrukcinės medžiagos, jis natūralus, priverstinai „nesintetintas“. Taigi ir baldai – dažnai irgi iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, oda, šimtaprocentinė vilna, veltinis, metalas, stiklas, mediena…

Kietieji baldai – stalai, spintelės ir kiti elementai – buvo projektuojami lygiais paviršiais, stačiakampiai. Idėja aiški – šie baldai neturėjo dominuoti ir nukonkuruoti pastato tūrius ar plokštumas. Rinkausi lakoniškas formas ir achromatines spalvas.

Na, o „minkštukai“ – laukiamojo sofos, sėdmaišiai ir kiti baldai – daryti atvirkščiai. Čia jie turėjo „sušildyti“ pilkas pastato erdves, tapti švelnia, minkšta ir spalvinga atsvara.

D.F. Kokias sąlygas labiausiai norėjosi sukurti studentams? Apie kokį rezultatą galvota?

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Andriaus Mackonio fotografijaI.V. Stengiausi sukurti modernią ir jaukią aplinką. Čia studentai, dirbdami grupėse, gali susijungti į tam tikras „salas“. Arba lygiai kaip traukinyje – užsidaryti į kupė, vienutes, jeigu reikia – susikaupti ir dirbti. Tiesiog galima rinktis pagal dienos nuotaiką ar situaciją. O gal norite prisijungti nešiojamąjį kompiuterį? Pasikrauti mobilų telefoną? Reikia apšvietimo? Visi stengėsi pagalvoti apie daug dalykų. Kad ir apie tai, jog sunku glėbyje tampytis knygas. Kad studentai lengviau ir patogiau judėtų, dirbtų skaitykloje, buvo specialiai suprojektuotos mobilios užrakinamos spintelės daiktams pasidėti. Bibliotekoje yra nešiojamų stalelių, sėdmaišių; mokytis čia galima kone prigulus…

Mane asmeniškai ypač džiugina patalpų įvairovė. Be įprastų kompiuterių klasių, srautinių auditorijų, čia yra numatytos ir neformalaus mokymo, ir savarankiško mokymosi erdvės, ir patalpos konsultacijoms, diskusijoms. Norisi pailsėti? Yra net keletas rekreacinių zonų, atskiros terasos.

D.F. Ko vengėte realizuodama projektą? Kokius sprendimus iš karto atmetėte?

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Džiugo Pakšto fotografijaI.V. Labiausiai nesinorėjo sukurti įprastą „mokyklinį“ stilių. Taip ir įsivaizduoju stalus ir lentynas iš laminuotų plokščių, kurios imituoja buko medieną. Net ir kėdės tokios pačios. Ir dar minkštasuoliai, aptraukti gėlėtu gobelenu… Nenorėjau lietuvio akiai mielų rusvos spalvos elementų. Nenorėjau tokių medžiagų, kurias daugelis renkasi, nes „apsimoka“, nes nesimato dėmių.

Didžiausias reikalavimas baldams – aukšta naudojamų medžiagų kokybė, norėjosi, kad jos nenusidėvėtų, kad būtų lengvai valomos . Tad iš karto atmesti gamintojai, siūlę natūralių medžiagų pakaitalus, plastikines dalis, vietoj metalinių. Arba, pavyzdžiui, siūlę kėdes, kurios pagal vaizdą labiau tinkamos virtuvei, nei biurui.

D.F. Ar tiesa, kad dauguma baldų – lietuvių gamintojų? Kodėl buvo sprendimas rinktis lietuvišką produkciją?

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Andriaus Venckaus fotografijaI.V. Tikra tiesa, lietuviai, kaip baldų gamintojai yra labai aukštai vertinami ir toli pažengę. Turėdami visas technines galimybes ir modernias medžiagas, gali pagaminti aukštos kokybės gaminius ir konkuruoti pasaulio rinkoje. Šis projektas kainavo nemažus pinigus, tad kam atiduoti kapitalą užsienio firmoms? Įmonėse, kur buvo gaminami baldai, dirba mūsų pačių absolventai. Aš asmeniškai, labai džiaugiuosi, kad turėjome tokią puikią galimybę bendradarbiauti būtent su vietiniais gamintojais.

Tiesą pasakius, dalis kėdžių ir minkštasuolių yra lenkų ir italų gamintojų. Jų Lietuvos įmonės, tiesiog, fiziškai nebūtų spėjusios pagaminti.

D.F. Ar jau galite padėti tašką? Ar viską pabaigėte?

Naujajame Kauno kolegijos studijų centre. Andriaus Venckaus fotografijaI.V. Dar liko nemažai darbelio. Dabar dar reikia „apgyvendinti namus“. Prieš akis atsivėrė sienų lopinėliai, kurie, kaip baltos drobės, prašosi vaizdinių. Štai lentynų labirintuose būtinos nuorodos, dar reikia skelbimų lentų, kuriose turi būti pateikiama informacija ir kitos detalės. Visa tai dar pakoreguos interjerą. Turiu svajonę įrengti dar vieną salelę – virtuvėlę studentams, kur jie galėtų pasišildyti sumuštinių ar išsivirti arbatos. Erdvių ir idėjų užtenka, tereikia atrasti laiko viską įgyvendinti.

D.F. Ačiū už pokalbį. Linkime sėkmės įgyvendinant sumanymus.

Jums taip pat patiks...