Kauno kolegijos automatikos diplomantai kuria išmaniąsias valdymo sistemas -

Kauno kolegijos automatikos diplomantai kuria išmaniąsias valdymo sistemas

Kauno kolegijos automatikos diplomantai kuria išmaniąsias valdymo sistemasŠių metų kovo 2 d. Technologijų fakulteto automatinio valdymo studijų programos diplomantai Vilius Šerpetauskas, Laimonas Krivaitis ir Lukas Suslavičius baigė dviejų savaičių trukmės „NordPlus“ programos finansuotą „Daiktų interneto (angl. IoT) sistemų bei informacijos ir komunikacijos (IKT) sistemų konfgūravimo” stažuotę taikomųjų mokslų universitete, Suomijoje (Savonia UAS, Kuopio).

Kolegas iš Suomijos sudomino šios Informatikos katedros studentų kuriamos išmaniosios valdymo sistemos:

Kauno kolegijos automatikos diplomantai kuria išmaniąsias valdymo sistemasViliaus Šerpetausko – technologinių procesų mokomasis stendas, sudarytas iš dviejų rezervuarų, vandens siurblio, elektrinio vožtuvo, slėgio, srauto, lygio jutiklių, elektroninio vatmetro, kuriuos valdo Siemens S7-1200 valdiklis. Mokomojo stendo paskirtis – išbandyti lygio, srauto, slėgio uždaro valdymo kontūrus bei programiškai realizuoti įvairių tipų tolydinius reguliatorius. Valdymo panelė „Simatic HMI“ leidžia vizualizuoti valdomą procesą. Elektroninis vatmetras sudaro galimybes stebėti naudojamo vandens siurblio, elektrinės sklendės ar visos sistemos elektros sąnaudas. Labai svarbus šio baigiamojo darbo aspektas – duomenų perdavimas iš valdymo sistemos į duomenų surinkimo kontrolerį. Pavyzdžiui, iš valdiklio per TCP protokolą galima perduoti vandens srauto, sistemos slėgio, siurblio elektros sąnaudų, vandens lygių abiejuose rezervuaruose vertes. Gautos vertės siunčiamos į „virtualų debesį“ (angl. virtual cloud), iš kurio galima stebėti sukauptus duomenis bei juos interpretuoti.

Kauno kolegijos automatikos diplomantai kuria išmaniąsias valdymo sistemasLiamonas Krivaitis ir Lukas Suslavičius projektuoja ir gamina išmaniąją gaisrininko šarvų sistemą, kurią sudaro šalmas, kirasa ir kairioji ranka. Į šalmą montuojamas „Odroid“, vaizdo kamera ir ekranas. Vaizdo kameros vaizdas perduodamas į vidinį ekraną, o šalmas veikia kaip virtualios realybės akiniai. Ekranui sugedus ar atsižvelgiant į operatoriaus komandą, ekranas pakeliamas ir išjungiamas. Kuriama išmanioji sistema reaguoja į temperatūrą, apskaičiuoja jos vidurkį šarvų viduje ir išorėje, bei rezultatą parodo ekrane. Taip pat šarvai reaguoja į šviesą. Šviesos lygiui nukritus, įjungiamos infraraudonųjų spindulių lemputės, kurios, žiūrint per ekraną, suteikia galimybę matyti aplinkos vaizdą tamsoje. Gaisrininko šarvų sistema, naudojant belaidį ryšį (angl. Wi-Fi), jungiasi prie kompiuterio, kuriame galima sekti temperatūrą šarvuose bei informuoti gaisrininką naudojant ekraną ir garso perdavimo priemones. Šarvai maitinami montuojamu į kirasą akumuliatoriumi.

Automatinio valdymo diplomantai, vadovaujami Savonia UAS dėstytojų,  patobulino savo žinias ir įgijo naujų daiktų interneto ir belaidžio ryšio sistemų konfigūravimo įgūdžių.

Nuotolinių vaizdo konferencijų su universiteto atstovais metu Informatikos katedros vedėja Dalė Lukšaitė aptarė studentų praktikų ir dėstytojų stažuočių galimybes išmaniųjų valdymo sistemų srityje.

Jums taip pat patiks...