Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiai - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiai

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiaiPenktadienį, lapkričio 10 d. dėstytojai, studentai, vyresniųjų klasių moksleiviai, verslo, visuomenių organizacijų atstovai bei kiti Kauno regiono bendruomenės nariai rinkosi į konferenciją-diskusiją „Europos ir Lietuvos ekonominės aktualijos: žiedinės ekonomikos link“.

Konferenciją atidarė ir jos dalyvius pasveikino Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanė Ona Junevičienė pabrėždama, kad iššūkiai, kuriuos patiria Europos Sąjunga, tiesiogiai liečia ir kiekvieną iš mūsų, todėl kiekvienam aktualios žinios, kas vyksta ES. Konferencijos metu savo įžvalgomis dalinosi kompetentingi ES institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai.

Pastarųjų metų Europos Sąjungos aktualijas, – beprecedentę pabėgėlių krizę bei jos sprendimus ES lygmenyje, nedarbo problemą ir tendencijas, Brexit, ES (kaip kovos su klimato kaita lyderės) veiksmus, – apžvelgė Kauno „Europe Direct“ informacijos centro vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į EK pirmininko Žano-Klodo Junkerio pranešimo apie Sąjungos padėtį, 2017 m. aktualiausias mintis bei numatomų ES vystymosi iki 2025 m. scenarijų galimybes.

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiaiKTU profesorius Algis Junevičius apžvelgė ekonominius ES iššūkius. Pranešėjas akcentavo, kad po JK išstojimo iš ES 85 proc. ES bendrojo vidaus produkto gamins euro zonos valstybės, todėl valstybės be euro atsidurs periferijoje. Iki 2019 m. pasikeis ES institucijų vadovai – ryškėja naujos asmenybės, kurios toliau vairuos ES laivą. Pristatyta ES valstybių konvergencijos kriterijų analizė ir šalių narių ekonominė situacija, įvertintos konkrečių rodiklių priežastys. Buvo diskutuojama ir pastarojo laikotarpio aktualijų, – tarptautinės teisės teritorinio vientisumo ir tautų apsisprendimo principų taikymu, – klausimais (Katalonijos atvejis).

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiaiLietuvos atsakingo verslo asociacijos, Baltijos aplinkos forumo atstovė Audronė Alijošiutė savo pranešime išsamiai atskleidė žiedinės ekonomikos šiuolaikinėje Europoje tendencijas ir paradoksus. „Kiekvienas iš mūsų norėtų turėti savaime susitaisantį sudužusį telefono ekraną – tokiu būdu būtų išsaugota daug išteklių ir energijos, bet ar tai būtų naudinga vartojimo ekonomikai ir populiarėjančiam pardavimų didinimui?“, – pranešimo metu retoriškai klausė A. Alijošiutė. Pranešėja atkreipė dėmesį į daugelio gamintojų nedalyvavimą atsakomybės schemose, kurį sąlygoja šiais laikais sparčiai auganti elektroninė prekyba. Publiką itin sudomino pranešimo metu nagrinėti beatliekinio verslo pavyzdžiai, tokie kaip Interface (kilimų nuoma) bei CococPallet (palečių gamyba iš kokoso riešutų apvalkalų). Apie realią žiedinės ekonomikos svarbą susimąstyti visus paskatino lektorės žodžiai, kad net išnaudojus visus išteklius mūsų žemėje ir suradus kitą vietą tinkamą gyventi, pavyzdžiui, kosminį laivą, net ir jame būtų taikomas žiedinės ekonomikos modelis, nes turimi ištekliai pačiame laive būtų riboti. Be to, šio pranešimo metu buvo surengta mini viktorina apie pasaulio darnaus vystymosi tikslus, kurios metu 3 konferencijos dalyviai džiaugėsi laimėtais marškinėliais.

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiaiApie Europos Sąjungos vystymosi socialinę perspektyvą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Buvo apžvelgti visų įvykusių pramonės revoliucijų ypatumai ir dabartinės darbo rinkos realijos. Pranešimo metu A. Pranckevičius atskleidė, jog jei prieš 10 metų tik 1 darbuotojas iš 14 dirbo namuose, tai dabar – 1 iš 6; jei 8 mln. europiečių dirbo kitoje valstybėje, tai per 10 metų šis skaičius padvigubėjo, vietoj pastovių darbo sutarčių ir linijinės profesinės karjeros – dabar jau įprastos lanksčios darbo sutartys ir dinamiška karjera mokantis visą gyvenimą. Pranešėjas pabrėžė, kad 8 iš 10 europiečių mano, kad nedarbas, socialinė nelygybė ir migracija yra didžiausios ES problemos bei detalizavo, kaip ES prisideda prie šių problemų sprendimo: teisėkūra, gairių nustatymu, finansavimu ir bendradarbiavimo skatinimu. Yra formuojama Europos socialinė dimensija: lygios galimybės patekti į darbo rinką; teisingos darbo sąlygos ir adekvati bei tvari socialinė apsauga.

Konferencijos apie Lietuvos ir Europos ekonomines aktualijas įspūdžiaiVytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Andriaus Švarplio pranešime Europos integracija buvo apsvarstoma iš platesnės, – neoliberalistinės ekonomikos politikos perspektyvos, – ir analizuojamos jos politinės, socialinės, kultūrinės pasekmės. Šio pranešimo metu pranešėjas pabrėžė, jog Europos vieningos (vidaus) rinkos kūrimas atnešė neabejotiną ekonominį augimą ir socialinį progresą, – laisvą žmonių judėjimą, kultūrinius mainus, padidino žmonių socialinį kapitalą, – tačiau didžiausia kaina, kurią tenka mokėti yra socialinė atskirtis, turinti neigiamas pasekmes politiniam pasitikėjimui. Taip pat pabrėžta, jog kylančios politinės dešinės ir populistinių judėjimų sėkmę daugelyje ES šalių vidaus rinkimuose galima paaiškinti kaip šios atskirties problemos rezultatą. Reziumuodamas A. Švarplys apžvelgė neoliberalizmo, kaip politinės-ekonominės programos, principus bei jų reikšmę šių dienų ES ir šalių narių, įskaitant Vidurio Europos ir Lietuvos, šalims.

Konferenciją-diskusiją „Europos ir Lietuvos ekonominės aktualijos: žiedinės ekonomikos link“baigiamasis informacinių ir interaktyvių renginių ciklo–viešosios diskusijos „Europos Sąjungos iššūkiai ir ateitis“ renginys, kurį inicijavo Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Administravimo katedra bei Kauno „Europe Direct“ informacijos centras. Renginys iš dalies finansuojamas LR užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Jums taip pat patiks...