Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertai - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertai

ŠiKauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertaių metų spalio 5 d. Kauno kolegijoje vyko tarptautinė konferencija „Tarptautinė patirtis tausojančiam gyvulininkystės ūkiui“, kurios pagrindinis tikslas – perteikti Lenkijos, Ukrainos, Latvijos bei Lietuvos mokslininkų žinias ir patirtį apie ekologinės gyvulininkystės technologijas, biodinaminių ūkių kūrimąsi Lietuvoje, nacionalinių veislių gyvūnų panaudojimą ekologiniuose ūkiuose, ekologiškos ir išskirtinės kokybės produktų gamybą, gyvūnų gerovės užtikrinimą, aplinkos taršos mažinimą gyvulininkystėje.

Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertaiAplinkos inžinerijos katedros vedėja Ina Živatkauskienė pristatė konferencijos pranešėjus. Pranešimą apie Lenkijos vietinių galvijų produktų kokybę ekologiniuose ūkiuose skaitė Varšuvos gyvybės mokslų universiteto docentė dr. Beata Grzegrzolka, apie gyvūnų gerovę kalbėjo LSMU docentas ir Kauno kolegijos lektorius dr. Vytautas Ribikauskas. Profesorius Andriy Getya iš Ukrainos gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto aiškino, kaip vykdoma ekologinės produkcijos gamyba, produktų importas ir eksportas Ukrainoje, prof. Tatjana Tambovceva iš Rygos technikos universiteto kalbėjo apie ekologinio žemės ūkio plėtrą Latvijoje. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros lektorė Edita Kristina Kaurynienė supažindino konferencijos dalyvius su biodinaminio ūkininkavimo judėjimu Lietuvoje, o Kauno kolegijos doc. dr. Daiva Ribikauskienė – su nacionalinės kokybės produktų gamyba mūsų šalyje. Mokslininkė dr. Jazmine Peschke iš Šveicarijos kalbėjo apie „Mitybos kryžių“ – pranešimas intriguojančiu pavadinimu sulaukė išskirtinio konferencijos dalyvių susidomėjimo.

Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertaiSusipažinti su naujausiais mokslo rezultatais ir gyvulininkystės ūkių vystymosi tendencijomis atvyko gausus būrys studentų iš Kauno ir Vilniaus kolegijų, per 30 ūkininkų ir žemės ūkio asociacijų narių, atstovai išProgramos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, specialistai iš Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo institucijos VšĮ „Ekoagros“ bei biodinaminių ūkių kūrimosi Lietuvoje iniciatorė ir „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.

Tarptautinės konferencijos metu buvo siekiama sutelkti mokslininkus, tyrėjus, ūkininkus, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų studentus, dėstytojus, valstybinių institicijų atstovus diskusijai apie atsakingą vartojimą, kokybiško maisto produktų gamybą bei aplinkosaugą per tausojančios gyvulininkystės veiklos skaitinimą. Anot, dr. Daivos Ribikauskienės, tenka pripažinti, kad esame didelių permainų kelyje. Šiandieniniame gyvulininkyste besiverčiančiame Lietuvos ūkyje, per ganėtinai trumpą laiką reikia išmokti konkuruoti Europos ir kitų šalių rinkose su turtingomis, gilias žemės ūkio paskirties gyvūnų auginimo ir produkcijos gamybos tradicijas turinčiomis šalimis, tuo pačiu saugant aplinkos kokybę ir rūpinantis gyvūnų gerove. Kaip ūkininkauti ekonomiškai efektyviai ir ekologiškai atsakingai? Lietuvoje nacionalinės kokybės produktų (NPK) gamyba ir perdirbimas pradėtas vystyti nuo 2007 metų. Ši NPK sistema tik įsibėgėja ir ūkininkai bei perdirbėjai turi didelę galimybę prisijungti prie šios sistemos. Jie gali prisidėti kuriant produktų gamybos ir perdirbimo specifikacijas, įgyti kokurencinį pranašumą bei gaminti natūralesnius bei maistingesnius produktus tuo pačiu tausojant aplinką, – kalbėjo konferencijos pranešėja ir projekto vadovė dr. D. Ribikauskienė.

Konferencijoje pranešėja iš Šveicarijos dr. Jazmine Peschke, supažindino dalyvius su maisto grandinės specifika, įvardijama kaip „Mitybos kryžius“. Aptarta žmonių vartojimo kultūra ir įpročiai, pastebėta, kad žmonės išmoko vertinti kokybiškus mėsos ir pieno produktus, kurių vartojimą vis dar riboja didesnės produktų kainos. Augant vartotojų sąmojingumui, manoma, kad kaina bus svarbus veiksnys renkantis produktus, bet aplinkos „sveikata“ bus svarbesnė.

Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertaiDaugelis konferencijos dalyvių akcentavo ekologiškos produkcijos kokybės ir parduodamo produkto kainos santykį. Mažuose ūkiuose išauginta ir parduodama kokybiška, patikima produkcija, tačiau šeimų ūkiuose pagaminamos produkcijos kiekis vis dar santykinai per mažas ir be Europos Sąjungos paramos tokiems ūkiams išsilaikyti labai sudėtinga arba visai neįmanoma. I.Živatkauskienės teigimu, formuojasi akivaizdi tendencija, kad ekologiški ūkiai stambėja, o prekyba per gamintojas-pirkėjas santykį, eliminuojant iš prekybos ciklo perpardavimo funkciją – įgauna vis didesnį pagreitį, taip sudaromos prielaidos įsigyti kokybiškų mėsos, pieno produktų be prekybinių antkainių.

Konferencijos dalyviai išreiškė pageidavimą, kad būtų labiau šviečiama apie NPK sistemą, kad studentai ir ūkininkai būtų labiau supažindinami ne tik su ES šalyse gyvuojančiomis maisto kokybės sistemomis (pvz. nacionalinių bei ekologiškų produktų) bet ir Lietuvoje, nacionaliniu lygiu pripažintomis produktų kokybės sistemomis ir ženklinimu, standartais. Mokslu pagrįstų žinių apie tausojančią gyvulininkystę bei praktinių pavyzdžių aptarimas, žemės ūkio daugiafunkcinio vaidmens atskleidimas ir tobulinimo gairių identifikavimas, renginį padarė išskirtiniu ir įdomiu plačiai auditorijai.

Kauno kolegijoje patirtimi apie tausojančią gyvulininkystę dalijosi užsienio mokslininkai ir ekspertaiTausojančios gyvulininkystės technologijomis aktyviai domisi ne tik mokslininkai, bet ir jaunieji ūkininkai. Vieningai pripažįstama, kad darbas gyvulininkystės sektoriuje reikalauja specialių žinių ir pasirengimo, todėl švietimui, ūkininkaujančiųjų sąmojingumui ir specialiųjų gebėjimų ugdymui tikslinga skirti daugiau dėmesio. Įgyvendinant Agroverslų technologijų studijų programą Kauno kolegijoje, studentai supažindinami su ekologiško ūkininkavimo sistemomis, kur žemės ūkio svarba suprantama ir pateikiama kompleksiškai. Studijos apie tausojančią gyvulininkystę pateikiamos per realius pavyzdžius, kaip padidinti ekonominį, socialinį ir aplinkos tvarumą.

Aplinkos inžinerijos katedros vedėja Ina Živatkauskienė dėkoja, konferencijos dalyviams ir pranešėjams už idėjų generavimą ir pateikimą, aktyvią diskusiją ir norą bendradarbiauti. Lietuvos žemės ūkio ministerijai už finansinę paramą konferencijos įgyvendinimui per vykdomą Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonę „Parama žinių perdavimo ir informavimo veiklai finansuoti“ bei negaili pagyros žodžių projekto vadovei – Kauno kolegijos docentei dr. Daivai Ribikauskienei už savalaikes idėjas ir kruopštų darbą.

Jums taip pat patiks...