Profesorius iš Islandijos pristatė savo knygą - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Profesorius iš Islandijos pristatė savo knygą

H.Hilmarsson„Vadinamieji „švarios“ energetikos projektai, kuriuos finansuoja tarptautinės institucijos, galėtų ženkliai prisidėti prie klimato kaitos sprendimų. Vis dėlto, kodėl tai nenutinka taip dažnai, kaip norėtų visuomenė?“ – klausia profesorius iš Islandijos Hilmar Tór Hilmarsson, balandžio 5 dieną Kauno kolegijoje pristatęs savo knygą investicijų mobilizavimą, skirtą vystyti tvariai energetikai.

2016 metai, profesorius H. T. Hilmarsson iš Akureirio universiteto (Islandija) išleido knygą „International Financial Institutions, Climate Change and the Urgency to Facilitate Clean Energy Investment in Developing and Emerging Market Economies”. Joje autorius analizuoja įvairių tarptautinių finansinių institucijų – Pasaulio banko, Regioninio plėtros banko ir kitų  investicijas į tvarią energetiką besivystančiose ir sparčiai augančiose rinkose.  Anot prognozių, būtent tokio tipo rinkose netolimoje ateityje ypač  sparčiai augs tvarios energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių išteklių, poreikis.

Pasak H. Hilmarsson, klimato kaita yra greičiausiai pats didžiausias žmonijos iššūkis ir vienas didžiausių iššūkų rinkoms per visą jų egzistavimo istoriją, tačiau kartu ir galimybė sukurti žmonėms draugiškesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką. Be to, kalbėdamas apie kiekvieno žmogaus indėlį į klimato kaitos sprendimus, profesorius pripažįsta, kad pavieniai žmonės vargu ar gali sukurti grandiozinius projektus, reikalaujančius milijoninių lėšų, tačiau prisidėti prie visuomenės savimonės formavimo ir problemos svarbos suvokimo išties gali visi.

„Jeigu norime pokyčio, kiekvienas žmogus turi daryti bent minimalų spaudimą atitinkamoms institucijoms dėl klimato kaitos ir švarios energetikos. Taip mažais žingsniais artėsime prie visuotinio supratimo apie švarios energetikos svarbą“,- įsitikinęs profesorius H. Hilmarsson.

Klimato kaitos padariniai ženkliai fiksuojami ir Lietuvoje.  Žiniasklaidoje pateiktais klimatologų duomenimis, per pastaruosius 50 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0,7o  C, vidutinis kritulių kiekis padidėjo 4 proc., 3 kartus išaugo atvejų, kai oro temperatūra aukštesnė nei 30oC, vidutiniškai 10 dienų sumažėjo su sniego danga, Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo 14 – 16 cm. Klimato kaita neatsiejama nuo  ekonomikos, pramonės įmonės susiduria su griežtėjančiais reikalavimais, būtinybe investuoti į aplinką saugančias technologijas, ieškoti  naujų  gamybos būdų. Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, Lietuvai ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimas turėtų kainuoti apie 0,39—0,91 proc. šalies metinio BVP vidurkio.

Jums taip pat patiks...