Dėstytojos patirtis Keiptaune: pasidalino ekodizaino ir darnios plėtros idėjomis - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Dėstytojos patirtis Keiptaune: pasidalino ekodizaino ir darnios plėtros idėjomis

Dėstytojos patirtis Keiptaune: pasidalino ekodizaino ir darnios plėtros idėjomis Šių metų kovo mėn. 6 – 10 dienomis Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Pramoninių technologijų ir dizaino katedros docentė dr. Inga Valentinienė viešėjo Stellenbosch‘o universitete Keiptaune, kuris seniausias ne tik Pietų Afrikos Respublikoje, bet ir visoje Užsachario Afrikoje.

Ji turėjo galimybę pasisemti gerosios patirties apie tvarios aplinkos formavimą, dalyvaudama akademinio tinklo seminare „Bendruomenės plėtra pagal REIPPPP“. Anot I. Valentinienės, REIPPPP yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa (angl. Renewable Energy Independent Power Producer Procurement Programme). Ja vadovaudamiesi Keiptauno universiteto Energijos tyrimų centro mokslininkai inicijuoja akademines veiklas, bendradarbiaudami su visuomenės, pramonės bei valdžios atstovais. Tarp šių trijų neatsiejamų grandžių rengiami projektai, kurių pagrindinis tikslas yra pritraukti maksimalias lėšas darnaus vystymosi plėtrai.

Dėstytojos patirtis Keiptaune: pasidalino ekodizaino ir darnios plėtros idėjomis Seminaro metu mintimis apie atsinaujinančios energijos tinklo stiprinimą, mokslinių tyrimų realizavimą bei ateities projektų kūrimą dalinosi ne tik verslininkai – pramoninkai, PAR valdžios atstovai, mokslininkai iš Japonijos, Belgijos, Vokietijos, bet ir patys Stellenbosh‘o universiteto dėstytojai bei studentai. Pastarieji – ypač magistrantai bei doktorantai, aktyviai dalyvauja tokiuose projektuose. Stengiamasi kuo daugiau mokslinių darbų pritaikyti praktiškai. Tuo teko įsitikinti pačiai I. Valentinienei: ji stebėjo saulės energijos įrangos įdiegimą mažiausias pajamas turinčių vietos gyventojų būstuose, vadinamuosiuose iShack lūšnynuose.

Nuolat šią šalį kankinančios sausros, nerimstantys vėjai, lūšnynai, kuriuose gyvena ketvirtadalis šalies gyventojų – priežastys, kurios motyvuoja universitetų bendruomenę – tiek mokslininkus, tiek ir studentus dirbti viena kryptimi. Sukuriami sprendimai, kurie tenkina ne tik pasiturinčių klientų poreikius, bet ir palengvina varguolių buitį, kad ir jie galėtų gyventi oriau. Gyvenančių nepritekliuje problema tapo opi ir Europos šalims. Bėgančios iš karo niokojamų šalių šeimos apgyvendinamos laikinuose būstuose, kuriuose nėra nei elektros, nei vandens.

Dėstytojos patirtis Keiptaune: pasidalino ekodizaino ir darnios plėtros idėjomis Atsižvelgdama į šiandienos realijas, doc. dr. I.Valentinienė parengė paskaitas naujo produkto kūrimo, naujų baldų dizaino tendencijų – ekologijos, etno ir bionikos temomis. Docentė jasskaitė Stellenbosch‘o universitete Darnaus vystymosi (Sustainability) institute. Paskaitose kartu su klausytojais aptartos galimybės projektuoti gyvenamus būstus bei jų įrangą iš ekologiškų medžiagų. Pasak I. Valentinienės, ekologinio dizaino objektai atlieka ne tik tiesioginę praktinę buities objekto funkciją, bet ir vykdo švietėjišką misiją. Klausytojams buvo pristatyti pavyzdžiai, kurie skatina tirti, atrasti ir panaudoti mus supančios aplinkos turtus. Taip pat aptartos idėjos, kurios vystomos skirtinguose pasaulio kraštuose. Jas vienija bendra nuojauta, kad tai, kas padaryta „ne taip“, gali būti pataisoma, o tam skirtos priemonės ir įrankiai kiekvienam savos, tai slypi jo paties aplinkoje.

Minėtų doc. dr. I. Valentinienės paskaitų medžiaga buvo tuoj pat pritaikyta įrengiant naują vaikų bibliotekėlės interjerą Stellenbosch‘o universiteto įrengtame „Ekokaime“ (angl. Lynedoch Ecovillage). Tai universiteto miestelyje įkurta gyvenvietė, skirta įvairių Pietų Afrikos socialinių sluoksnių gyventojams. „Ekokaimo“ idėjos tikslas – suprojektuoti gyvenvietės infrastruktūrą, sudarytą iš vėjo, saulės, vandens, nuotekų, kelių, elektros ir telekomunikacijų ekosistemų. Taip pat siekiama ugdyti bendruomenę gyventi ne tik ekologiškai, bet ir būti finansiškai bei ekonomiškai perspektyviais bei nepriklausomais.

I.Valentinienė akcentuoja: gamta paremtas mokymasis yra mokymasis iš vidinės nuojautos ir pasaulėžiūros, nes mes ir patys esame gamtos dalis. „Ekologinį intelektą“ turime priimti kaip dovaną. Privalome ugdyti gebėjimą tai panaudoti įvertindami esamo momento padarinius. Tai labiausiai praturtintų visų mūsų bendrą ateitį.

Jums taip pat patiks...