Restauruoti Lietuvai - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Restauruoti Lietuvai

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo katedros pirmojo kurso studentai praktiškai pritaikė žinias ir restauravo kėdes lydimas išskirtinės istorijos. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga – pažintis su restauravimo perspektyvomis ir galimybėmis įamžinti realius kūrinius.

E. Valiulytės fotografijaDailės kūrinių konservavimo ir restauravimo katedros studentai Inga Juodeikienė, Julija Špokovaitė, Tadas Baukus, Aurimas Gūra jau nuo pirmojo kurso įprasmina teorines žinias restauruodami konkrečius kūrinius. Kiekvienam studentui pirmajame kurse jau paskirti realūs projektai. Jaunieji restauratoriai gavo po kėdę, kuri reprezentavo ne tik skirtingus pažeidimus, problemas, bet ir susidūrė su restauravimo esminiais aspektais.

Pirminio apžiūrėjimo metu nustatyta, kad kėdė pagaminta iš ąžuolo medienos. Kėdės atkaltė faneruota ąžuolo lukštu su inkrustacijom iš perlamutrinių kriauklių ir žalvario plokštelės. 1953 metus žyminčios kėdės, tai žymaus lietuvių dizainerio, interjero specialisto bei baldų kūrėjo Jono Prapuolenio studento kūrybinis rezultatas.

Bangutis Prapuolenis, Dailės kūrinių restauravimo ir konservavimo katedros vedėjas, teigia, kad kiekvienas objektas, kuris yra restauruojamas alsuoja unikalumu. Muziejinius objektus dažniausiai restauruoja aukštesnių kursų studentai ir juo pristato kaip diplominius darbus, o šį kartą pirmajam kursui atiteko taip pat ne menkas iššūkis.

Kruopštumas, pedantizmas ir kantrybė, tai pagrindinės savybės, kurias turi išsiugdyti kiekvienas būsimas restauratorius. Nagrinėjant kiekvieną autentišką atvejį su studentais dirbama individualiai, kiekvienas objektas nors ir iš pažiūros yra vienodas, tačiau iš kitos pusės ir savitas.

„Pirmasis kursas, gavo skirtingus objektus. Kėdės tos pačios, to pačio komplekto, tačiau turi skirtingas problemas, tad su kiekvienu studentu yra dirbama atskirai.“ – teigia dėstytojas Bangutis Prapuolenis.

Kopija visada lengviau padaryti, negu restauruoti seną objektą. Tačiau, istorija turi būti palikta. Nors ir negali grįžti į praeitį, tačiau kiekvienas žmogaus prisilietimas palieka savo šilumą, tad turi būti palikti ir tam tikri autentiškumą reprezentuojantys akcentai kaip užfiksuotos istorijos elementas.

„Kuo geriau padarai, kuo mažiau matosi darbo.“ – ironizuoja katedros vedėjas.

Autentiškas Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanės dr. Sigitos Saulėnienės kabineto interjeras atkuriamas ne tik restauruojant kėdes, bet ir kitus baldus. Analizuojame jaunųjų restauratorių rezultatą fotografijose ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą paminime prisimindami istoriškai svarbius objektus, kuriuos restauruojame Lietuvai.

Jums taip pat patiks...