Žaliosios Kauno kolegijos aplinkos pasipildė nauju parkeliu - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Žaliosios Kauno kolegijos aplinkos pasipildė nauju parkeliu

Žaliosios Kauno kolegijos aplinkos pasipildė nauju parkeliuKaip ir kasmet Kauno kolegijos bendruomenė tęsia žaliąją medžių sodinimo tradiciją savo akademiniame miestelyje. Šį rudenį sufuomuotas 56 dekoratyvių medžių parkelis prie Studijų centro, vidiniame kiemelyje (tarp Pramonės pr. 22 ir 22A statinių). Kviečiame susipažinti su medžiais, kurie mums žaliai moti pradės jau ateinantį pavasarį.

Beržai
Šeima – beržiniai, gentis – beržas Betula L.

Himalajinis beržas (Betula utilis) 'Doorenbos'Beržą esame įpratę vadinti lietuvišku medžiu. Tačiau jie paplitę visame Šiaurės pusrutulyje, vidutinio ir šalto klimato juostoje. Beržai vieni tarp greičiausiai augančių Žemėje medžių rūšių, kai kurios jų rūšys jau po šešerių metų gali siektį 7 m aukštį. Žievė dažniausiai lygi, baltų, pilkų atspalvių. Beržų žirginėliais dažnas lietuvis puošia, pavyzdžiui, Šv. Velykų stalą.

Aplink Kauno kolegiją kamienus stiebia net 7 rūšys, kurios dar skirstosi į papildomas formas, beržų. Tai Himalajinis beržas (Betula utilis) ‘Doorenbos’, Ermano beržas (Betula ermanii) ‘Holland’, Juodasis beržas (Betula nigra) ‘Pendula’ ir ‘Summer Cascade’, Karpotasis beržas (Betula pendula) ‘Youngii’ ir ‘Purpurea’, Karpotasis beržas (Betula pendula) ‘Golden Obelisk’, Maksimovičiaus beržas (Betula maximowiczii) bei Plaukuotasis beržas (Betula pubescens) ‘Aurea’.

Karpotasis beržas (Betula pendula) 'Youngii' Kokie jie? Charakteringas Himalajinio beržo bruožas – sniego baltumo žievė. Tačiau grožio teks palaukti: kamieno žievė pirmuosius keletą medžio gyvavimo metų būna įprastinės rusvai pilkos spalvos, vėliau pradeda luptis ir lieka akinamai baltos spalvos. Šie medžiai gražiai dera kompozicijose su spygliuočiais. O štai karpotajį beržą ‘Youngii’ galima drąsiai vadinti pasakų personažu beržu svyruokliu, nes jo plonytės šakos krenta žemyn, rekomenduotina formuojant lają jas karpyti.

Ar žinojote, kad būna ir nežalialapių beržų? Tas pats karpotasis beržas, tik jo forma ‘Purpurea’ gali mus nustebinti raudonspalviais lapeliais pavasarį, kurie vasaros viduryje virsta tamsiai violetiniais.

Alksniai
Šeima – beržiniai, gentis – alksnis Alnus Mill.

Juodalksnis (Alnus glutinosa) 'Imperialis'Judalksnio lapų pavyzdysŽmogui, nesusidūrusiam su dentrologija, net į galvą nešautų, kad juodalksnis ir beržas – giminaičiai, priklausantys tai pačiai šeimai. Alksniai paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato srityse Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje. Lietuvoje auga juodalksniai ir baltalksniai, kurie kaime gyvenančiam lietuviui asocijuojasi su puikia kaitra natūraliai rūkinant mėsos ar žuvies gaminius arba tiesiog kūrenant krosnį ar židinį. O štai interjero ekspertai šį medį vertina kaip ilgalaikį, stiprų, kokybišką. Žievė ir lapai naudojami liaudies medicinoje nuo eilės ligų.

Šį rudenį Kauno kolegijos aplinką puošti pradėjo Juodalksnis (Alnus glutinosa) ‘Imperialis’. Pavadinimas skamba karališkai, o puošnumo medžiams suteikia sodriai žali karpyti lapai.

Klevai
Šeima – kleviniai, gentis – klevas Acer L.

Popieržievis klevas (Acer griseum)Popiešžievio klevo kamieno pavyzdysKlevus žino labai daug pasaulio gyventojų, nes jie paplitę dažniausiai vidutinio klimato juostoje Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Centrinėje Amerikoje. Pats gražiausias klevo elementas – tarsi iškarpyti lapai. Klevo lapo simbolis puošia Kanados vėliavą, Kvebeke pagaminama daugiausiai pasaulyje klevo sirupo išteklių. Jau Amerikos indėnai mėgo skanauti šių medžių sirupu, vėliau ši indėnų atradimą pritaikė ir Europos naujakuriai paversdami jį nacionalinių patiekalų gardinimo elementu.

Kauno kolegijos akademinio miestelio aplinkoje pamatysite Popieržievį klevą (Acer griseum). Pilkasis arba popieržievis klevas paplitęs Vidurio Kinijoje. Kodėl popieržievis? Todėl , kad jo žievė lupasi itin plonomis bronzinės spalvos skiautėmis, o šios skiautės gražiai dera su karpytos formos medžio lapais ir sudaro įspūdingą šešėlių žaismą krintant saulės spinduliams.

Bukai
Šeima – bukiniai, gentis – bukas Fagus L.

Paprastasis bukas (Fagus sylvatica) 'Red Obelisk'Auga Šiaurės pusrutulyje vidutinio ir subtropinio klimato zonose. Mediena plačiai naudojama baldų gamybai ir patalpų apdailai, riešutai – valgomi. Buko vaisių laukimas suteikia paslapties – duodami riešutai derėti pradeda, kai bukai sulaukia 30–40 metų. Šis medis mūsų šalyje nuo seno auginamas parkuose.

Aplink Kauno kolegiją pavasarį sužaliuos net 4 Paprastojo buko (Fagus sylvatica) formos – ‘Dawyck Purple’, ‘Purple Fontain’, ‘Red Obelisk’ ir ‘Tricolor’.

Paprastasis bukas žavi sidabriškai pilka žieve. Lapai – nedideli, ovalūs. Forma nėra įspūdinga. Tačiau įspūdį sudaro pilka spalva ir kokios nors kitos spalvos apvadai. Pavyzdžiui, ‘Purple Fontain’, ‘Dawyck Purple’ bus rožiniais apvadais, ‘Red Obelisk’ – raudonais. O pilka spalva itin atspindi šį koloritą. Neapsigaukite, būna ne tik pilkų, bet ir, pavyzdžiui, žalių lapų šviesiais gelsvais ar balkšvais apvadais.

Ginkmedžiai
Šeima – ginkmediniai, gentis – ginkmedis Ginko L.

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)Dviskiaučio ginkmedžio lapų pavyzdysIš Tolimosios Azijos kilę ginkmedžiai auga nuo tada, kai žeme vis dar vaikščiojo dinozaurai. Rytų šalyse –Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje – šis medis buvo auginamas kaip dekoratyvinis imperatorių parkuose, šalia šventyklų ir vienuolynų. Vienuoliai tiki, kad ginkmedis – ilgaamžiškumo ir išminties medis, todėl laiko jį šventu. O šiandienos vaistų pramonė pagrindžia legendas – šio medžio audiniai naudojami gaminant atmintį gerinančius preparatus. Išvertus iš japonų kalbos gingko biloba reiškia „sidabrinį abrikosą“ arba „sidabrinį riešutą“.

Kauno kolegijos bendruomenei išmintį dalins 2 rūšių dviskiaučiai ginkmedžiai (Ginko biloba) bei viena jo formų ‘Denise’.

Ginkmedis daugelyje šalių sodinamas šalia aukštaūgių pastatų, nes jo lają tįsta į viršų. Kauno kolegijoje šie medeliai augs šalia Studijų centro. Dviskiautis ginkmedis atsparus užterštam miesto orui ir vėjui, pakenčia sausras. Jis ypatingas savo puošniais lapais, kokių neturi nė vienas kitas augalas. Lapai vėduokliški, įkirpta viršūne, dviskiaučiai, neplaukuoti, šviesiai žali, storoki, 5–10 cm ilgio ir tokio pat pločio, ilgakočiai, dichotomiškai išsišakojusiomis gyslomis. Pirmą kartą šis augalas pražysta 20–30 metų amžiaus. Ginkmedis įdomus dar ir tuo, jog jo nepuola jokios ligos ar kenkėjai.

Mokslininkai sako, kad ateityje ginkmedžio preparatus galbūt labiausiai vartosime profilaktiškai savo smegenų pajėgumui didinti, nes šia kryptimi daug dirbama ir moksliniai eksperimentai patvirtina faktus, kad ginkmedis stiprina dėmesingumą, gerina atmintį, didina gebėjimą koncentruotis dirbant kompiuteriu ir netgi mažina stresą. Kas žino, galbūt jau 2 metus švenčiančio Kauno kolegijos akademinio miestelio obelaičių sodo draugiją papildys ir dar vienas sodas – ginkmedžių.

Maumedžiai
Šeima – pušiniai, gentis – maumedis Larix Mill.

Sibirinis maumedis (Larix sibirica)Sibirinio maumedžio kankorėžių pavyzdysTai splygliuočiai metantys spyglius! Paplitę Šiaurės pusrutulyje, daugiausia kalnuose, vidutinio ir atšiauraus klimato zonoje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Sudaro didelius miškus. Maumedžiai greitai auga, jie yra šviesamėgiai, atsparūs šalnoms ir žiemos šalčiams. Turėdami ilgas ir gilias šaknis, jie atsparūs ir vėjovartai. Genties pavadinimas Larix Mill kildinama iš lotynų k. žodžio laridum – taukai. Šio medžio sakai palyginti su taukais. Maumedžių mediena taip pat labai vertinama specialistų, kurie šį medį įvardina tvirtu. Kone visi spygliuočiai pasižymi minkšta mediena, tačiau ne maumedis, jis klasifikuojamas kaip kietmedis. Parkų puoselėtojai mėgsta maumedžius ir juos derina su jau minėtuoju Himalajiniu beržu dėl kontrastingumo.

Gražuolius spyglius metančius maumedžius, kuriuos sutiksite prie Kauno kolegijos, galima sieti su Tolimaisiais Rytais. Tai Japoninis maumedis (Larix kaempferi) ‘Jacobsen’s Pyramid’ ir Sibirinis maumedis (Larix sibirica).

Sibirinis maumedis savo šakas kelia į dangų ir jo laja sudaro piramidės formą, o štai Japoninis maumedis horizontaliai skleidžia šakas arba yra svyrančia viršūne bei šakomis. Sibirinio maumedžio kankorėžiai savo forma yra panašūs į kiaušinį, o Japoninio – į mažą (apvalų arba kartais vos vos pailgą) kamuoliuką.

Tulpmedžiai
Šeima – magnolijiniai, gentis – tulpmedis Liriodendron L.

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera)Gelsvažiedžio tulpmedžio žiedo pavyzdis Tulpmedžiai paplitę Šiaurės Amerikos, Kinijos ir Vietnamo miškuose. Sužavi savo stambiais žiedais. Lietuvoje auga tik viena rūšis.

Tą vienos rūšies atstovą – Gelsvažiedį tulpmedį (Liriodendron tulipifera) – pamatysite ir kolegijos žaliosiose zonose.

Kai nužydi vėlyvosios tulpių veislės, birželį pražysta dendrologų įvardijamas medžių karaliumi gelsvažiedis tulpmedis, kurio žiedai taip pat primena geltonąsias tulpes. Šis parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, tinka auginti ir pavieniui, ir grupėse. Pirmieji žiedai pasirodo, kai medis švenčia savo 10 metų gimtadienį. Specialistai sako, kad tulpių formos žiedai skleidžiasi gana aukštai, todėl medžius geriau sodinti arčiau pastatų, kad matytųsi pro langus.

Tuopos
Šeima – gluosniniai, gentis – tuopa, drebulė Populus L.

Didžialapė tuopa (Populus deltoides) 'Purple Tower'Šis medis glaudžiai susijęs su lietuvių liaudiens tautosaka. Kas gi nežino vienos žymiausių bei unikaliausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“, kurioje visas medžių simbolikos lobynas. Drebulė – Lietuvoje savaime paplitęs medis, jis sutinkamas ir visoje Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje, net Šiaurės Afrikoje. Nor šis medis trumpaamžis, lengvai vėjo palaužiamas, nužydėjusių jo žirginių pūkai užteršia gatves, tačiau miesto kraštovaizdžio specialistai mėgsta augalą dėl spartaus augimo.

Prie Kauno kolegijos pavasarį įšvysite Didižialapę tuopą (Populus deltoides) ‘Purple Tower’. Jos labai drebės ir raibuliuos žaliai violetinias atspalviais.

Ievos
Šeima – erškėtiniai, gentis – slyva Prunus.

Virgininė ieva (Prunus virginiana) 'Schubert'Lietuvių tautosakoje vienu gyvybės medžiu buvo laikoma ir ieva. O šiandien mes šį augalą, kaip ir jazminą, priskirime prie itin kvepiančiųjų.

Galima pajuokauti, jog pavasariais dainingus aromatus akademiniame miestelyje skleis Virgininė ieva (Prunus virginiana) ‘Schubert’. Baltais į kekes susitelkusiais žiedais bus galima džiaugtis gegužę-birželį jau pirmąjį pavasarį po pasodinimo. Pavasariniai lapai būna žali, po žydėjimo rausta ir iki rudens tampa tamsiai purpuriniai. Šis medis labai atsparus šalčiui.

Puošmedžiai
Šeima – puošmediniai (šeimoje viena gentis ir viena rūšis).

Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum)Apie šį medį augalų piežiūros specialistai informacijos pateikia mažai. Žinoma tik tai, kad puošmedžiai paplitę Japonijoje ir Kinijoje.

Tas vienintelis gentainis – Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum) – puoš ir Kauno kolegijos žaliąsias aplinkas. Jauni pavasariniai lapukai būna violetiniai arba purpuriniai, o vėliau pažaliuoja. Įdomu yra tai, kad keičiantys spalvą lapai kvepia karamele, bet nukritę – būna bekvapiai. Landšafto dizaineriai pataria puošmedžius sodinti netoli poilsio aikštelių, kad į jas užsukusieji galėtų pasimėgauti tikrai maloniu kvapu ir galbūt galėtų sukurti legendas, asociacijas, kurias jau seniai mums kelia, tarkime, beržas, ieva, klevas ar kitas labai puikiai žinomas, tačiau vis naujų atradimų suteikiantis medis.

Pavasarį parkelis plėsis

Ir tai ne viskas. Pavasarį parkelio lapuočių ir spyglius metančių spygliuočių gretas papildys šie visžaliai spygliuočiai: Pilkasis kėnis (Abies concolor), Korėjinis kėnis (Abies koreana), Kanadinė cūga (Tsuga canadensis). Susitiksime sodindami!

Esamos ir kuriamos žaliosios Kauno kolegijos akademinio miestelio erdvės, praturtinančios Kauno miestą, užima 7 hektarus.

Jums taip pat patiks...