Kalba Kauno kolegijos partneriai: koks šiandien darnios plėtros vaidmuo medicinos pasauliui? - Diktum Faktum - Kauno Kolegija

Kalba Kauno kolegijos partneriai: koks šiandien darnios plėtros vaidmuo medicinos pasauliui?

 

Kokia Kauno kolegijos partnerių –  Europos aukštųjų mokyklų atstovų – nuomonė ir patirtis kalbant apie sveikatos, mus supančios aplinkos ir darnios plėtros sąsajas? Šios mintys nugulė nuaidėjus tarptautinei konferencijai „Health, Environment and Sustainable Development: Interdisciplinary Approach HESDIA 2016“, kuri į Kauno kolegiją subūrė per 170 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių.   

Tarptautinės konferencijos „Health, Environment and Sustainable Development: Interdisciplinary Approach HESDIA 2016“ akimirkos, 2016 metų ruduo 

Mintimis dalinasi Guardos politechnikos instituto mokslų daktarė Paula Coutinho (Portugalija), Savonijos taikomųjų mokslų universiteto atstovas Pauli Verhela (Suomija), Mikelio taikomųjų mokslų universiteto mokslų daktarė Sari Laantera (Suomija), Vakarų Flandrijos Hovest universitetinės kolegijos atstovas Wouter Decock (Belgija), Rygos pirmosios medicinos kolegijos vadovė doc. Inese Bunga (Latvija).

Darnios plėtros ir medicinos pasaulio sankirtos

Jūsų nuomone, Kokios medicinos aktualijos pastaraisiais metais išryškėjo Jūsų šalyje? Apie ką labiausiai reiktų diskutuoti visuomenei, siekiant atsakyti į labiausiai rūpimus klausimus?

Paula Coutinho
Paula Coutinho:
Nacionalinė sveikatos sistema Portugalijoje – vienas svarbiausių pasiekimų per pastaruosius 40 metų. Žinoma, šalies senėjimo, lėtinių ligų pagausėjimo klausimų sprendimai, ekonominė krizė kelia abejonių dėl šalies tvarumo. Mūsų nacionalinės sveikatos sistema grindžiama principu, jog kiekvienas pilietis turi tas pačias teises naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai išlieka svarbiausiu nacionalinės sveikatos sistemos tobulinimo uždaviniu.

Pauli Verhela
Pauli Verhela:
Suomijoje viena didžiausių aktualijų yra socialinė ir sveikatos priežiūros reforma, kuri padeda tobulinti šalies sveikatos priežiūros įmonių paslaugų pasiūlą. Tokiu būdu itin stiprėja visos šalies medicinos paslaugos.

 

 

Saari Lantera
Saari Lantera:
Suomijoje nuolat vyksta ryškūs struktūriniai sveikatos priežiūros srities pokyčiai, o itin akcentuojamas gydymo paslaugų prieinamumas kiekvienam.   

 

 

Wouter Decock
Wouter Decock:
Belgijoje pastarieji metai skiriami sveiko senėjimo sveikoje aplinkoje aktualijoms. Senėjimas yra ne tik nacionalinė problema, bet tai taip pat opi problema aktuali visame pasaulyje. Belgijoje taip pat žmonių virš 80 metų amžiaus dalis vis didėja. Prioritetas turėtų būti lėtinių ligų ankstyvosios intervencijos ir kiti su amžiumi susiję biopsichosocialiniai klausimai. Žmonės nori kokybiškai senti ir gyventi savo aplinkoje kiek įmanoma ilgiau. Todėl reikėtų vengti artimųjų atidavimo į slaugos namus, belgų nuomone, tai nėra ekonomiškai veiksminga.

Inese Bunga
Inese Bunga:
Latvijoje pastaraisiais metais sprendžiami šie klausimai: diagnostikos ir gydymo prieinamumas visoms visuomenės grupėms, onkologinių ligų diagnostika ir vyriausybės finansuojamas gydymas, prieinamas kokybiškas gydymas pagyvenusiems žmonėms. Itin aktualu struktūrinės medicinos reformos ir sveikatos priežiūros sektoriaus biudžeto kėlimas. Siekiama, kad biudžetas sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kokius iššūkius reikia įveikti, kad Europos medicinos pasaulyje būtų pastebimi šios srities politikos, sveikatos priežiūros, mokslo pokyčiai darnios plėtros kontekste?        

Paula Coutinho: Europos medicinos pasaulyje didžiausia darniojo vystymosi problema yra bendros integruotos politikos stoka. Juk svarbu, kad Europos šalys kartu kurtų veiksmingą sveikatos sistemą, prieinamą kiekvienam europiečiui.

Pauli Verhela: Tvari aplinka ir etika yra integruoti visos švietimo sistemos matmenys (ar bent turėtų būti). Europietiškajame lygmenyje mes turėtumėme tobulinti įrankius, kad švietimas taptų harmoningesnis. Tam reikia lėšų, bet kaip bebūtų gaila, švietimo srities lėšų mažinimas tampa grėsme siekiant kokybės.

Saari Lantera: Statistikos duomenimis, Europos gyvenimo trukmės skirtumai tarp socialinių-ekonominių grupių kyla. Kuriant sveiką žmonių gerovę labiausiai turi būti sprendžiamas nelygybės, atskirties mažinimo klausimas.

Wouter Decock: Visose Europos sveikatos priežiūros mokymo srityse keliama daug iššūkių. Mano nuomone, darni plėtra, reiškia, kad mes neturėtume taupyti sveikatos priežiūros sąskaita. Mes turėtume investuoti į ekonomiškai veiksmingas priemones, pavyzdžiui, tai gali būti reguliarūs sveikatos pasitikrinimai, bendruomeninės programos, prevencija ir sveikatos tausojimo skatinimas. Europos šalys turėtų dirbti kartu, kad sukurtų tvarius santykius. 

Inese Bunga: Europos sveikatos priežiūros tarnybos turėtų siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo, kad būtų operatyviau, kokybiškiau sprendžiamos bendros problemos. Pavyzdžiui, reikia susitelkti sprendžiant medicininės pagalbos migrantams klausimus, o didžiulė migracija gali atnešti į Europą dar nežinomas ligas, tad daugiau dėmesio turėtų būti skirta medicininiams tyrimams. Dėmesys turėtų būti skirtas medicinos priežiūros draudimui, kuris yra prieinamas visoms visuomenės grupėms.

Kokios Europos medicinos švietimo problemos turėtų būti spendžiamos nedelsiant?

Paula Coutinho: Europos medicinos švietimo sistema stipri, išvystyta vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, nes ją kuria pasaulyje pripažinti specialistai. Gydymo įstaigos bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, keičiasi patirtimis ir žiniomis. Tačiau šis procesas nėra visiškai tobulas, todėl visos bendradarbiavimo iniciatyvos, kaip antai tarptautinės konferencijos, personalo ir studentų kaitų programos turėtų būti dar labiau aktyvinamos, nes tai yra kelias link geriau funkcionuojančios sistemos.

Pauli Verhela: Vis daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sveikatos stiprinimui, ypač – prevencijai, nes kelio užkirtimas sveikatos problemoms augina gerovę ir mažina visuomenės mokesčius.

Wouter Decock: Prioritetas turėtų būti studijų kokybė. Taip pat svarbus pagalbos poreikis bendroms švietimo programoms norint suburti skirtingų sričių studentus, dėstytojus ir ekspertus. Europos medicinos švietimo pasaulio atstovai generuoja tiek daug idėjų, tačiau jos ne visada gali būti išpildytos dėl finansinių apribojimų.

Inese Bunga: Džiaugiuosi, kad Latvijos sveikatos mokslų sistemos padėtis yra gera. Vis dėlto ir Latvijai, ir visai Europai būtina atsižvelgti į tai, kad medicinos mokslai turi eiti koja kojon kartu su greitu naujųjų technologijų vystymusi, kuris reikalauja finansinio indėlio į modernius technikos išteklius, būtina nuosekliai stiprinti dėstytojų kompetencijas.  

Bendradarbiavimo patirtis

Kaip Jūs ir (ar) Jūsų atstovaujama institucija bendradarbiauja su Kauno kolegija? Kokių rezultatų siekiate ar pasiekėte?

Paula Coutinho: Guardos politechnikos institutas ir Kauno kolegija – tarptautiniai partneriai. Per pastaruosius metus sulaukėme dėstytojų ir studentų iš Kauno kolegijos, kurie atvyko pagal Erasmus programą. Todėl aš nusprendžiau atvykti į jūsų institucijos šį rudenį organizuotą tarptautinę sveikatos, aplinkos ir darniojo vystymosi konferenciją. Patobulinau tarpdisciplinines žinias, taip pat atvykau ieškoti tolimesnių bendradarbiavimo galimybių.

Pauli Verhela: Savonijos sveikatos apsaugos ugdymo dėstytojų ir studentų mainų programa buvo ilga bei produktyvi bendradarbiavimo forma su Kauno kolegija. Pernai programa plėtėsi apimdama turizmo ir verslo programas, prisijungta prie Nordplus Welltour projekto, nauja bendrakeleive tapo Tartu sveikatos priežiūros kolegija.

Saari Lantera: Suomijos Mikelio taikomųjų mokslų universitetas kartu su Kauno kolegija vykdo slaugos studijų dvigubo diplomo programą.

Wouter Decock: Anksčiau mes kartu dirbome vykdydami intensyvią programą „Cross-Border Health Care“. Projektas truko du metus, pirmuosius – Briugėje (Belgija), o antruosius – Leiroje (Portugalija). Projektą sudarė tarpdisciplininės studentų ir dėstytojų komandos iš slaugos, vadybos ir finansų sričių. Mūsų universitetinės kolegijos bendradarbiavimas su jumis labai pasisekė ir rezultatai buvo puikūs.

O štai 2016 metų balandį, mes vykdėme kasmetinį „Health@World“ projektą, kuris buvo integruotas į mūsų institucijos partnerių dienas. Jame dalyvavo du Kauno kolegijos dėstytojai, kurie pasirodė puikiai. Panašu, kad mus sieja tvirti ryšiai.

Inese Bunga: Su Kauno kolegija bendradarbiaujame jau ilgą laiką. Paskutiniu metu išaugo bendradarbiavimas dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, pavyzdžiui Erasmus+ ir Nordplus. Ateityje planuojame plėsti bendrus naujus projektus. Rygos pirmoji medicinos kolegija ir Kauno kolegija bendradarbiauja formuojant bendrą studijų medžiagą ir metodologiją tobulinant abiejų institucijų farmakotechnikos studijų programas.

Taip pat planuose ir bendradarbiavimo galimybės siekiant kartu tobulinti dantų priežiūros, slaugos specialistų, akušerių studijų programų rengimą. Norėtume aptarti profilaktinės visuomenės raidos, pagyvenusių pacientų ir neįgalių žmonių gydymo bei jų integracijos į visuomenę bendrų mokslinių tyrimų atlikimo galimybes. Būtų šaunu surengti bendrą studentų ir dėstytojų konferenciją.

Kodėl Jums ir (ar) Jūsų atstovaujamai institucijai svarbu dalintis patirtimi, bendradarbiauti su Kauno kolegija?

Paula Coutinho:Mūsų institucijos bendruomenė sudaryta iš dėstytojų ir studentų, kurie atvyko ne tik iš kitų Europos šalių, bet ir iš viso pasaulio. Tarptautinė aplinka padeda sutikti dar daugiau savo srities profesionalų.

Pauli Verhela: Su Kauno kolegija mes kartu galime kurti šiuolaikišką įvairių sričių įgyvendinimo sistemą – abu partneriai turi savų stiprybių, bet kartu mes esame dar stipresni. Besikeičiančiame pasaulyje mes nuolat turime plėtoti naujus mokymo būdus ir metodus, atlikti aukštos kompetencijų reikalaujančius mokslo tyrimus. Ir, žinoma, nepamiršti bendrauti bei susitikti vieni su kitais!

Saari Lantera:Atvykus į Kauno kolegiją būna visuomet, suomiai su lietuviai keičiasi kultūrine patirtimi. Vienas paskutiniųjų susitikimų – rugsėjo pabaigoje vykusi mokslinė konferencija „Health, Environment and Sustainable Development: Interdisciplinary Approach HESDIA 2016“ – tapo puikia galimybe dar sustiprinti bendradarbiavimą, kurti naujus bendradarbiavimo planus.

Wouter Decock: Abu partneriai turi patirties daugelyje sričių. Mes galime ir toliau dalintis praktika bei mokytis vieni iš kitų. Mūsų požiūris į mokymą ir išsilavinimą skiriasi, tačiau visada esame atviri apie tai diskutuoti. Mes turime daug idėjų apie projektus ir studentų mainus. Taip pat, galime paremti vieni kitus daugelyje skirtingų sričių. Jau matu dar vieną galimybę bendradarbiauti 2017 metais vyksiančios „HESDIA“ konferencijos, prie kurios organizavimo stipriai prisideda Kauno kolegija, metu. Galėtume apsikeisti tyrimų idėjomis. Galėtume kartu dirbti projektuose, kurie galėtų tapti tarptautine ir tarpdisciplinine mokymo medžiaga. Galėtume sukurti ir plėsti erdvę ar forumą, kuriame galėtume dalintis savo mintimis, patirtimis, tyrimų rezultatais.

Inese Bunga: Kauno kolegija yra viena iš mūsų pagrindinių strateginių partnerių. Mes nuolat dalinamės dantų gydymo, farmacijos ir kitų medicinos sričių patirtimi. Kasmet susitinkame su Kauno kolegija tarptautinėse mokslo konferencijose Kaune, Rygoje ar kitose šalyse. Mums svarbu išlaikyti stiprius ryšius su mūsų kaimyninių šalių aukštosiomis mokyklomis, kadangi problemos su kuriomis susiduria mūsų visuomenės, yra panašios, o stiprus švietimo tinklas tarp patyrusių naujų specialistų pagerins visuomenės gerovę.

Ačiū už atsakymus.

 

 

 

Jums taip pat patiks...